R.Lingienė: didžiausia klaida įtikėti, kad koronavirusas jau nebepavojingas

„Rekordus mušime ir toliau. Faktas. Nuo to jau niekur nepabėgsime. Užsikrėtimų skaičiai – apie kokius anksčiau net negalėjome pagalvoti ir tai dar toli gražu – ne pabaiga.

Vienok, tikrai neatsargu galvoti, kad ši atmaina yra nepavojinga ar nekelia rizikos mūsų sveikatai. Kad ji nepaliks jokių pasekmių. Kad ji – kaip paprastas peršalimas.

Šitas virusas tuo ir klastingas, kad neretai sunkiai suserga ir tie, kurie nesitiki. Ir infekcija susargdina taip, kad kartais išjungia net stipriausius.

Tai netiesa. Tai blogiausia, kuo galima įtikėti. Netikit, paklausykit mūsų medikų.

Jokiais būdais neneigiu, kad pasiskiepiję prasirgs lengviau, kaip ir, tikiuos, bet kuria kita Sars-Cov-2 atmaina.

Tačiau yra dalis ir tokių, kuriuos nebūtinai apsaugos skiepai ar jų stiprus organizmas, tobuli plaučiai ar geras imunitetas.

Šitas virusas tuo ir klastingas, kad neretai sunkiai suserga ir tie, kurie nesitiki. Ir infekcija susargdina taip, kad kartais išjungia net stipriausius.

Tad apie viską kiek išsamiau.

Visai neseniai turėjau įdomų pokalbį su kolegomis užsienyje. Jų tarpe buvo ir medikų. Ir jie sutartinai teigė, kad netolimoje ateityje mūsų laukia kitas iššūkis – išsiaiškinti šios ligos pasekmes, nes tai, kas yra nutikę su kai kuriais pacientais – kol kas netelpa į įprastus medicinos mokslo rėmus.

Anot jų, skaičiuojama aibė atvejų, kuomet profesionalūs sportininkai per porą mėnesių tapo prikaustyti prie neįgaliųjų vežimėlių ir be pagalbos negali net iki vienos vietos nueit... nors buvo ir po skiepų, jau nekalbant apie itin sveiką gyvenimo būdą....

Tad nors ir turime milijonus atvejų, kuomet ligos išeitys sunkesnės ar lengvesnės, ar net ir nieko nejuntama užsikrėtus, turime ir tūkstančius išimčių, netilpusių į nei vieną iš jų.

Skaičiuojama aibė atvejų, kuomet profesionalūs sportininkai per porą mėnesių tapo prikaustyti prie neįgaliųjų vežimėlių ir be pagalbos negali net iki vienos vietos nueit....nors buvo ir po skiepų, jau nekalbant apie itin sveiką gyvenimo būdą.

Įtikėti, kad Sars-Cov-2 jau nebėra pavojingas šiandien, mano galva, būtų didžiausia klaida. Ir ne todėl, kad jis izoliuoja tūkstančius mūsų kiekvieną dieną, o dėl to, kad nežinome kas bus po to. Kad ir po metų...

Nors seniai aišku, kad viršsvoris, širdies ir kraujotakos problemos ir kitos lėtinės ligos gali apsunkinti ligos eigą, tačiau kiekvienas iš mūsų esame individualus mechanizmas su visas savo pliusais ir minusais, atskiromis kodų sistemomis. Tad kaip šis virusas paveiks kiekvieną, prognozuoti labai sunku.

Ačiū dievui, jau bent žinome kaip su juo kovoti, tačiau apie po susitikimo su juo likusius padarinius duomenų pakankamai dar neturime.

Ir tai visiškai suprantama. Medikų ir mokslo bendruomenės pastangos jau du metai kaip yra nukreiptos specifinės prevencijos ir efektyvių gydymo metodų paieškai. Visa kita dar nėra jų prioritetas.

O tai – didelė mįslė mums visiems.

Maža to, Lietuvoje daugiausiai mirštama būtent nuo širdies ir kraujotakos ligų. Viena iš priežasčių – sistemiškai metų metais nepakankamas žmonių dėmesys savo sveikatai, dėl ko daug kas net nežino apie savo per aukštą cholesterolį, kraujagyslių būklę ar padidėjusį spaudimą.

Prie to pridėkime dar ir tai, kad esame senėjanti tauta. Mačiusi daug. Ir deja, bet mūsų senjorai dar negyvena visaverčio gyvenimo, lyginant su vokiečiais, šveicarais ar italais. Jų sveikatos, emocinė, psichologinė būklė tikrai ne tokia, kokia šių šalių gyventojų.

Ir visa, kas aprašyta aukščiau, papildžius įvairiomis kaimynų ar giminių „naujienų“ interpretacijomis apie atlaisvinimus kitose šalyse sau patogia linkme, nuovargį nuo „valdžios grūmojimų ar aiškinimų“ kaip gyventi ar elgtis, pagaliau, kartais grynai politiniais, neretai net specialistams nesuprantamais sprendimais, gausime puokštę priežasčių, padėsiančių šiai atmainai skrieti per mūsų brangią Lietuvą nenumaldomu greičiu.

Ar galime padaryti ką nors kitaip? Manau, kad taip. Pradėkime nuo to, kad reikia pasisaugoti, kiek įmanoma. Bet pasisaugoti ne tik nuo užsikrėtimo, bet ir nuo pasekmių, kurios dar gali laukti mūsų vėliau, jau persirgus.

Ir apie tai kalbama per mažai.

Izraelis jau fiksuoja nauja omikron atmainą, kuria užsikrečia vis daugiau – BA.2 Omikron.

Mokslininkai spėja, kad ji netrukus gali tapti dominuojančia, kurios užkrečiamumas yra net 1,3 karto didesnis nei Omikrono nr. 1. Tuo tarpu, anot Danijos kolegų, šis skaičius ne 1,3, o net 1,5.

Pozityvi žinia – vakcinos apsaugo nuo jo net 70 proc. arba 7 proc. daugiau nei nuo omikron (63 proc.)

Tad ateina laikas pagalvoti, ne tik ar nebaisu susirgti, bet ir apie tai, ar likusį gyvenimą norit praleisti:

​negalėdami užmigti ir normaliai miegoti?

​susikoncentruoti?

​įprastai mąstyti?

​likti silpnais – be jėgų ir nuvargusiais? Be priežasties...

​pastoviai jausti raumenų skausmus?

​susirgti depresija? Ir t.t.

​​Trumpai tariant, ar norit rizikuoti atsisakyti visaverčio normalaus gyvenimo?

Arba dar daugiau – likusį gyvenimą nugyventi su pažeista širdimi, kvėpavimo takų problemomis, pakenktais plaučiais, silpnesne kraujotaka ar šlubuojančiais inkstais, jau nekalbant apie protinę veiklą?

Jei atsakymas NE ir tokia perspektyva neįkvepia – pasisaugokit maksimaliai ir pasaugokit kitus, kol ne vėlu. Stiprinanti dozė padės, o dar pridėjus protą ir atsakomybę, viso to galėsit išvengti“, - rašo R.Lingienė.