„Dar visai šviežiais Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) COVID-19 epidemiologinės priežiūros duomenimis, Latvijos pagrindiniai COVID-19 epidemiologiniai rodikliai 40 sav. buvo geresni nei Lietuvoje:
– 14 d. naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyv. Lietuvoje – 972,2, o Latvijoje – 864,4;
– 14 d. mirties atvejų skaičius 1 mln. gyv. Lietuvoje – 120,3, Latvijoje – 61,3;
– teigiamų tyrimų dalis Lietuvoje 9,7 proc., Latvijoje – 8,5 proc.
Tačiau vos per savaitę jie drastiškai pasikeitė. Ne į gerąją pusę mūsų kaimynams. Sunku dabar dar vienareikšmiškai pasakyti, kas lėmė tokį žaibišką atvejų plitimą“, – rašo R.Lingienė.
Anot jos, visada, o ypač sveikatos krizių metu, labai svarbu retrospektyviai išanalizuoti surinktus duomenis, taikytų valdymo priemonių efektyvumą, kad ateityje „šaudytume ne sau į kojas, bet į tikrus taikinius.“
Epidemiologė teigia, kad jos nestebina užsikrėtusių skaičiai.
„Pandemijos eigoje tie, kas sekame statistiką, jau įpratome, kad trečiadieniais ir ketvirtadieniais dažniausiai matome didžiausius tos savaitės teigiamų atvejų skaičius, o šeštadieniai ir sekmadieniai būdavo santykinai ramūs. Jau kuris laikas svarbiausia, ar kovidiniuose skyriuose dar yra neužimtų lovų, ar pakanka vietų RITS, ar, pagaliau, yra kas juose dirbtų. Ir, žinoma, ar gali žmonės gauti kitas jiems reikalingas skubias ir planines sveikatos priežiūros paslaugas“, – toliau rašo ji priduria, kad Latvijos sveikatos priežiūros sistema kolapsuoja.
„O kaip gi mes?“, – kelia klausimą ji.
„Mes, nors ir braškėdami, dar laikomės. Geresnių (bet tikrai nepakankamų) nei LV skiepijimo apimčių dėka. Greičiausiai ir dėl kitų, nefarmakologinių prevencijos priemonių skirtingo taikymo. Bet kaimynų pavyzdys ypač akivaizdžiai pademonstravo, kaip greitai tai gali pasikeisti.
Kas gali sutrukdyti pasekti juo?
- Kuo greičiau didėjantis pasiskiepijusių žmonių skaičius;
- teisingas kaukių ar FFP2 respiratorių dėvėjimas visose uždarose vietose;
- nuotolinis darbas, kur įmanoma;
- nebūtinų socialinių kontaktų atsisakymas;
- sąmoningas elgesys pajutus bet kokius peršalimo simtomus;
- saugaus atstumo laikymasis;
- dažnas, labai dažnas patalpų vėdinimas ir valymas;
- reguliarus profilaktinis testavimas;
- optimalus mobiliųjų punktų ir laboratorijų darbas, kad tyrimų atsakymus žmonės gautų vėliausiai per 24 val. nuo mėginių paėmimo;
- rankų higiena, lyg visi būtume chirurgai.
Jei šios elementarios taisyklės taptų mūsų elgesio alfa ir omega, manau, šanso dar nepaleistume iš rankų. Pagyvensim ir greit pamatysim“, – rašo R.Lingienė.
