Ketvirtadienį premjeras Saulius Skvernelis „Žinių radijui“ teigė, kad karantinas šalies mastu yra tikėtinas, jeigu nepavyks subalansuoti sergančiųjų koronavirusu skaičių. Visuomenės sveikatos specialistė R.Lingienė sako, kad nacionalinio karantino įvedimas yra politinis sprendimas ir tam įtakos turėtų ne tik epidemiologiniai veiksniai.
Komentuodama dabartinę koronaviruso paplitimo padėtį, NVSC atstovė pažymėjo, kad nacionalinis karantinas būtų ne itin veiksmingas, nes sergamumas kai kuriose apskrityse skiriasi lyg diena ir naktis.
„Dabar atvejai yra pasiskirstę – yra trys apskritys, kuriose yra daugiausia. Kaunas vienareikšmiškas lyderis, Vilnius ir Šiauliai. Bet labai skirtingose vietose plinta virusas. Jeigu Lietuvoje sergamumas kiltų eksponentine kreive ir būtų nebeįmanoma jo sustabdyti, tada būtų galima galvoti apie tai [nacionalinį karantiną]“, – 15min laidoje „15/15“ ketvirtadienį sakė R.Lingienė.
Sergamumo statistika stipriai skiriasi
Visuomenės sveikatos specialistė pažymi, kad šiuo metu tikslingesnis būtų lokalių karantinų sprendimas. Tai lemia ir sergamumo statistika, ir viruso plitimo būdai.
R.Lingienė tikina, kad, pavyzdžiui, Raseiniuose virusas išplito į beveik visas viešojo gyvenimo sritis, o Šiaulių apskrityje jis daugiausiai plinta sveikatos priežiūros įstaigose. O sostinėje dabar dažniausiai serga jauni, iki 30 metų žmonės, koronavirusą pasigavę socialinėje veikloje – šokių, dainavimo, sporto.
Šitos veiklos Vilniuje turėtų padaryti pauzę.
„Jei reikia skelbti karantiną, reikia pradėti nuo lokalių, jeigu reikia, žinoma, jį skelbti. Dabar tikrai nematau poreikio aš, kaip specialistė, bet situacija rytoj gali vėl pasikeisti“, – sako ji.
„Marijampolės apskrityje nėra apie kokį karantiną kalbėti, nes [ten] pavieniai atvejai“, – teigia R.Lingienė.
„Veiklos Vilniuje turėtų padaryti pauzę“
Kalbėdama apie Vilnių, visuomenės sveikatos specialistė pažymi, kad čia socialinis gyvenimas turėtų būti pristabdytas.
„Virusas į įstaigas, organizacijas, įmones ateina iš veiklos, kuria užsiimame po darbo – įvairios šokių studijos, choro repeticijos, virusas plinta tarp ledo ritulio žaidėjų. <...> Sustabdžius šias veiklas laikinai, poros savaičių laikotarpyje situacija pasikeistų“, – sako ji.
„Šiuo metu, manau, nereikia lokalaus karantino kitur, tačiau kalbant apie Vilnių, aš minėjau, kad labai reikia vienokiu ar kitokiu būdu, ar karantino rėmuose... Rekomendacijas, beje, NVSC pateikė praėjusios savaitės pradžioje, kad, būkite mieli, užsidarykite šitas studijas. Tai nėra tai, be ko mes negalime gyventi, tai mažiausiai pažeidžia mūsų interesus. Bet tai neveikia. Visas dienas fiksuojame daug atvejų. Kokiu būdu tai uždaryti, klausimas kitas, bet šitos veiklos Vilniuje turėtų padaryti pauzę“, – pažymi R.Lingienė.
Ugdymo įstaigas uždaryti reikėtų paskutines
Kalbėdama apie galimą nacionalinį karantiną, NVSC Vilniaus departamento vadovė kartu teigia, kad yra svarbu nestabdyti ugdymo proceso kaip įmanoma ilgiau. Pirmiausia, jos tikinimu, tai iš esmės nesprendžia jokios problemos, o antra – žaloja vaikų raidą. Anot R.Lingienės, tai būtų viena griežčiausių koronaviruso suvaldymo priemonių.
„Mano asmenine nuomone, tai yra labai griežta priemonė. Ir reikia daryti viską, kad jos nereikėtų taikyti. Teko skaityti vasarą atliktų studijų Europos, Kanados mokslininkų, UNICEF organizacijos, kad mokyklų uždarymas labai neigiamai veikia vaikus ir jų pasiekimus, psichologinę būklę, jų adaptaciją.
Ypač neigiamai veikia neturtingesnių šeimų vaikus, nes jie ne visada turi priemones nuotoliniam mokymuisi, ne visada gali samdyti repetitorius, jei nepakanka žinių. Ir, be abejo, vaikų socialiniai įgūdžiai – jie mokosi vieni iš kitų, jie praranda supratimą apie dienos režimą, kas irgi ypatingai svarbu vaikams, kurie jaučia nerimo simptomus.
Vienareikšmiškai mokyklų uždarymas yra viena iš pačių paskutinių priemonių. Šiuo metu uždaryti mokyklas, kaip mano kolegos sako, yra stručio politika – kiši galvą į smėlį ir nebėra problemų. Virusas yra, ir turime išmokti su juo gyventi“, – laidoje „15/15“ sakė visuomenės sveikatos specialistė.
Lokalų karantiną galės skelbti vyriausieji epidemiologai
Pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atnaujino įsakymą dėl riboto karantino režimo paskelbimo. Pagal jį, riboto karantino objektus, trukmę ir režimą galėtų skelbti ir atšaukti šalies arba apskrities vyriausiasis epidemiologas. Režimo kontrolę turėtų vykdyti NVSC bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, jos teritorinės įstaigos.
Pagal įsakymą, išplitus koronaviruso infekcijai, šalies arba apskrities vyriausiasis epidemiologas galėtų priimti sprendimą taikyti riboto karantino režimo priemones (sustabdyti ar apriboti veiklą) vietiniams gamintojams ir paslaugų teikėjams, esant bent vienai iš šių aplinkybių:
- dėl vieno gamintojo ar paslaugos teikėjo veiklos COVID-19 susirgo daugiau kaip 100 asmenų;
- dėl vieno gamintojo ar paslaugos teikėjo veiklos sutrikdoma 5 ir daugiau įmonių, įstaigų ar organizacijų veikla.
Karantino režimo priemonės šiuo atveju galėtų būti atšauktos, jei:
- per 14 dienų nuo veiklos sustabdymo ar apribojimo neregistruojamas nė vienas naujas su protrūkiu susijęs COVID-19 ligos atvejis;
- po 7 dienų, kai gamintojas ar paslaugos teikėjas pateikia pagrįstus įrodymus NVSC, kad atnaujinus veiklą nebebus keliamas pavojus žmonių sveikatai.