Šeši iš dešimties – neaiškūs
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė sako, kad detalesnio epidemiologinio tyrimo metu dažnai paaiškėjo daugiau aplinkybių ir sužinoma, kaip tas žmogus galėjo užsikrėsti. Vis dėlto pirminiais duomenimis, šešių iš dešimties užsikrėtė neaiškiomis aplinkybėmis.
Trečiadienį paskelbta, kad iš viso, rugpjūčio 5 d. 9 val. duomenimis, patvirtintų ligos atvejų Lietuvoje yra 2147, tebeserga 403 žmonės, naujų atvejų, patvirtintų antradienį, 10, mirusiųjų skaičius pasiekė 81.
Trečiadienį ryte pranešta, kad mirė COVID-19 infekcija užsikrėtęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos. Manoma, kad jis užsikrėtė kelionės Čekijoje metu. VUL Santaros klinikose žmogus gydytas nuo liepos 21 d.
Po kontakto su sergančiuoju užsikrėtė keturi žmonės. Tuo metu, kaip užsikrėtė dar šeši asmenys – šiuo metu nėra aišku. Įvežtinių atvejų per praėjusią parą neregistruota. Iš viso nuo birželio 1 d. įvežtinių atvejų yra 110.
Paplitimas visuomenėje gąsdina
„Daugiausia nerimo kelia šeši atvejai, kurie nėra išaiškinti iki šiol. Jie pakankamai švieži, neretai paaiškėja po kelių dienų. Bet jie nenurodo, kad buvo šventėse, restoranuose, festivaliuose, miesto šventėse kokiose nors, nei kad turėjo sąlytį su COVID-19 atvejais. Belieka tikėtis, kad tie žmonės prisimins ir nurodys mums ką nors, už ko galėtume užsikabinti. Tačiau kaip paminėjau čia keletą objektų, tai tos vietos, kur dažniausiai užsikrečiama. Dar viešasis transportas – nedaug atvejų, bet fiksuojama“, – sakė R.Lingienė.
Jos teigimu, situacija Lietuvoje valdoma šiuo metu. „Turime apie penktadalį įvežtinių atvejų, šiek tiek daugiau nei penktadalį – vietinio plitimo visuomenėje. Įvežtinių atvejų padaugėjo liepos mėnesį, jeigu tik šį mėnesį žiūrėtume, tai jų būtų beveik ketvirtadalis beveik visų nustatytų. Kitas klausimas – įvežtiniai atvejai taip pat rizikingi, bet epidemiologams didžiausią dėmesį skiria ir didžiausią rūpestį kelia tas plitimas visuomenėje, neišaiškinti atvejai. Ypač dėl to, kad jie nėra lokalizuoti Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos regione, jie paplitę po visą Lietuvą“, – kalbėjo NVSC atstovė.
Net 11 savivaldybių yra nustatytos kaip didelės rizikos ir jose didesnės apimtys testavimo. „Tas išplitimas Lietuvoje kelia didžiausią susirūpinimą“, – teigė R.Lingienė.
Šiuo metu, anot R.Lingienės, situacija valdoma, bet ji gali pasikeisti labai staigiai. Ji paminėjo Islandijos atvejį, kur nuo 10 atvejų 100 tūkstančių gyventojų per kelias dienas šoktelėjo net iki 21,3 atvejo šimtui tūkstančių.
Dėl Lenkijos – blogos naujienos
Paklausta apie situaciją Lenkijoje, kur COVID-19 atvejų sparčiai daugėja ir jau pasiekė tą ribą, kai Lietuva turėtų įvesti privaloma izoliaciją iš tos šalies grįžusiems, R.Lingienė sakė negalinti pasakyti, ar reikėtų tokį sprendimą priimti nelaukiant penktadienio, kai paprastai apie paveiktas šalis paskelbiama.
„Jeigu galime – atidėkime tas keliones. Nežinau, koks stebuklas turi įvykti, kad išvažiavus pirmadienį į Lenkiją, grįžus nebereiktų izoliuotis. Ir ne tik į Lenkiją, yra dar keletas šalių kandidačių. Epidemiologinė situacija labai nepalanki ir skaičiai pastarųjų dienų keičiasi ne į gerą pusę“, – sakė specialistė.
Ji teigė negalinti pasakyti, ar norint suvaldyti srautus į Lenkiją ir iš jos, reikėtų įvesti sienų kontrolę. Esą bent kol kas tai nesvarstoma, tačiau registruotis bus būtina, jeigu šalis bus įtraukta į pažeistųjų sąrašą, žmogui gresia ir administracinė atsakomybė, jeigu jis išplatins ligą, nebus užsiregistravęs, nors privalėjo tai padaryti.
Nežinau, koks stebuklas turi įvykti, kad išvažiavus pirmadienį į Lenkiją, grįžus nebereiktų izoliuotis.
Vis dėlto būtina kiekvieno žmogaus atsakomybė – prie kiekvieno kelio nebus pastatytas pareigūnas.
Tyrimas padės pasiruošti rudeniui
Nuo kitos savaitės Lietuvoje vyks populiacijos tyrimas, ketinama ištirti 6,5 tūkst. žmonių. R.Lingienė sako, kad epidemiologams gerai turėti kuo daugiau informacijos. Toks tyrimas padeda išsiaiškinti, kiek visuomenė yra susidūrusi su infekcija – kiek žmonių galėjo sirgti besimptome forma, nebuvo patekę specialistų akiratį.
Turėdami tokius duomenis specialistai galės ir tinkamiau pasiruošti rudeniui. „Šis tyrimas atliekamas pačiu laiku, nes jis informatyviausias, labiausiai tinkamas yra tada, kai nuo infekcijos pasireiškimo praeina mėnuo arba du, parodo bendrą vaizdą. Lietuvoje praėjo dideli pikai nuo keliasdešimties atvejų per dieną iki kelių atvejų liepos mėnesį, kai buvo suvaldyta didžioji banga“, – kalbėjo specialistė.
Paklausta, ką rodo dabartinės tendencijos – ar mokslo metai galės prasidėti laiku, R.Lingienė sako, kad galėtų, tačiau reikėtų laikytis viso komplekso saugos reikalavimų. Tai ir sveikatos patikrinimas, ir nepriėmimas tų mokytojų ar mokinių, kurie jaučia bent vieną simptomą, būtų pakankamai dezinfekcijos priemonių, tinkamai vėdinamos patalpos, kas labai svarbu, nes šitas virusas tam nėra atsparus. Rekomenduojama ir kaukes dėvėti.
„Blogėjant situacijai, rengiami scenarijai, kas būtų, jeigu atvejų daugėtų. Bet nuotolinis mokymas galimas tik paskelbus karantiną ir visais būdais siekiama, modeliuojama, ką reikia daryti, kad iki to neprieitume“, – teigė R.Lingienė.
Vėl privalomos kaukės uždarose patalpose yra nuo rugpjūčio 1-osios, bet R.Lingienė primena, kad reikalingas visas kompleksas, kad pajustume teigiamą rezultatą. Esą, kaip sako Pasaulio sveikatos organizacija, vien kaukės nebus ta „sidabrinė kulka“, kuri išgelbės nuo naujojo koronaviruso.
Bus daugiau privalomų reikalavimų
Tačiau ji nepaminėjo, kas dar turėtų būti privaloma, esą ekspertai tariasi, nagrinėja kitų šalių tiek geroji, tiek blogoji patirtis, svarstomos priemonės, jeigu situacija blogėtų. Tačiau tai nereiškia, kad jau rytoj gali vėl būti sugrąžintas karantinas.
Vežėjai, kelionių organizatoriai bus atsakingi, kad asmenys registruotųsi. Tuomet NVSC turėtų visų keliavusių duomenis.
„Kalbama apie renginių dalyvių registravimą, nes renginiuose užsikrėtimų turime nemažai. Epidemiologams labai sunku toje minioje rasti asmenį, kurio ieškai. Kitas klausimas – griežtinti atvykstančių iš užsienio registracija, čia rengiami operacijų vadovų sprendimai. Gali keistis tie dalykai, bet pamatėme, kad per liepos mėnesį įvežtinių atvejų daugėja, tai reiškia, kad asmenys, kurie įpareigoti užsiregistruoti NVSC, tada jie būtų izoliuoti, gautų epidemiologų konsulataciją ir t.t., dalis jų tai ignoruoja. Jie oro uostuose apeina specialistus ir sako, kad užsiregistruos internetu.
Dabar galvojama įpareigoti registruotis visus, tai tikrai bus nepatogu, bet jeigu yra neatsakingų asmenų, kenčia visuomenė. Tad vežėjai, kelionių organizatoriai bus atsakingi, kad asmenys registruotųsi. Tuomet NVSC turėtų visų keliavusių duomenis“, – teigė R.Lingienė.
Tai bus daroma lėktuvuose.
Nustačius užsikrėtimo atvejį, žmogus privalo nurodyti tiek kontaktų, kiek prisimena – anot R.Lingienės, žmonės paprastai neprisimena, ką veikė prieš tris dienas, jeigu nebuvo užsienyje ar kokioje šventėje.