Taip pat R.Lingienei nerimą kelia gausus sergančių medikų kiekis. Sekmadienio duomenimis, koronavirusu užsikrėtė mažiausiai 111 Lietuvos medikų. O tai baisu ne tik dėl to, kad stoja ištisų ligoninių darbas, bet ir todėl, kad gydytojai artimą kontaktą turi su daugiausia žmonių.
„308, 300, 250“, – tokius artimų kontaktų skaičius žiūrėdama į COVID-19 sergančių medikų kontaktų sąrašus vardina R.Lingienė.
Tą dabartinį skaičių, ko gero, reikia dauginti iš trijų–keturių.
Pasak NVSC Vilniaus departamento vadovės, nerimą kelia tai, kad tarp medikų virusas sklinda labai greitai.
„Jie užsikrečia dėl to, kad arba yra kažkas vietoje su infekcijų kontrole ir jos priemonėmis negerai, arba su darbų saugos priemonėmis. Jiems trūksta saugos priemonių arba jie dėvi jas neteisingai, arba nedėvi“, – aiškina, kodėl tiek daug medikų užsikrečia ir užkrečia pacientus, R.Lingienė.
„Ukmergės ligoninė tikrai labai rimtas židinys, čia yra virš 300 kontaktų, o 51 jau nustatytas atvejis, kai prasidėjo viskas nuo vieno žmogaus“, – pavyzdį pateikia ji.
Be to, R.Lingienei nerimą kelia, kad Lietuvoje tiriant susirgusiųjų kontaktinius asmenis aptinkama neįprastai daug besimptomių formų.
„Tai tikrai kelia nerimą. Labai nemažas kiekis tokių atvejų aptinkama betiriant kontaktus tų, kurie susirgo, turėjo sąlytį su susirgusiais medikais. Išsiaiškinome nemažai atvejų, kurie visiškai gerai jautėsi, bet buvo PGR testas teigiamas“, – kalbėjo NVSC Vilniaus departamento vadovė.
Labai nemažas kiekis tokių atvejų aptinkama betiriant kontaktus tų, kurie susirgo, turėjo sąlytį su susirgusiais medikais.
Todėl, pasak R.Lingienės, nereiktų nusiraminti žiūrint į ganėtinai plokščią sergamumo kreivę, mat, ko gero, realybė gerokai skiriasi nuo statistikos.
„Sunku pasakyti, bet, kaip rodo kitų šalių duomenys, besimptomių atvejų turėtų būti mažiau. Taigi tą dabartinį skaičių, ko gero, reikia dauginti iš trijų-keturių“, – teigė NVSC Vilniaus departamento vadovė.
Išsiskiria Lietuva, R.Lingienės duomenimis, ir pagal sąlytį su sergančiaisiais turėjusių asmenų skaičių. Be to, didelė dalis kontaktinių asmenų priklauso didelės rizikos grupei.
„Iš beveik 2,5 tūkst. kontaktinių asmenų žmonės su rizika sudaro didelę dalį“, – pastebėjo ji.
Beje, būna ir taip, kad žmonės mano sergantys gripu, tačiau po trijų savaičių galiausiai pasidarę tyrimą sužino, kad gripas buvo ne gripas, o COVID-19.
Pasak R.Lingienės, tai normalu, kad virusas užsilaiko organizme mėnesį ir ilgiau. Anot jos, tik inkubacinis laikotarpis trunka iki dviejų savaičių, o susirgus reikia susitaikyti, kad liga gali nesitraukti iki 37 dienų. Jei simptomų asmuo nejaučia, visą šį laiką jis gali platinti virusą to nenujausdamas.
