Dėl analogiško veiksmo Vakarai pernai apkaltino Baltarusijos režimą, kai per šios šalies sieną į ES pradėjo plūsti tūkstančiai migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, ir pavadino tai hibridine ataka.
„Tikėtina, kad Rusijos Federacija tokių neregėtų sankcijų kontekste arba fone galėtų irgi pradėti taikyti hibridines priemones prieš ES. Ne tik prieš Lietuvą – kalbu dabar apie mūsų visą rytinę išorinę ES sieną nuo Norvegijos iki Slovakijos arba Lenkijos“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas.
„Tai vienas iš variantų, kai norėdama paveikti principingą ES šalių ir ES poziciją Rusija gali imtis tokių veiksmų kaip Baltarusijos režimas praėjusiais metais“, – pridūrė jis.
Smarkiai išaugus Lietuvos sieną iš Baltarusijos bandančių kirsti migrantų skaičiui, pernai į Lietuvą atvyko daugiau nei 4 tūkst. žmonių.
Nuo pernai rugpjūčio, kai migrantus ties siena buvo leista apgręžti, jų į Lietuvą neįleista beveik 10 tūkstančių.
Su migrantų antplūdžiu taip pat susidūrė kaimyninės Lenkija ir Latvija.
Lietuvos pasieniečiai jau anksčiau skelbė pastaruoju metu stebintys tendenciją, jog į šalį bandantys atvykti migrantai Baltarusiją pasiekia nebe iš gimtųjų šalių ar Turkijos, o Rusijos.
„Tokių bandymų dar turime nedaug, bet fiksuojame vis daugiau“, – sakė R.Liubajevas.
„Čia gali būti tokios tendencijos pradžia“, – pridūrė jis.
Pasieniečių vadas sakė nenorintis prognozuoti neteisėtų migrantų srautų ateityje, tačiau tvirtino, jog „bendra situacija yra nelabai optimistinė“.
„Tai, kad vis daugiau bus taikoma priemonių prieš Rusijos Federaciją ir prieš Baltarusiją, bet kuriuo momentu ir vienas, ir kitas režimas gali pasinaudoti ir pabandyti dar kartą atakuoti (...), panaudodami neteisėtą migraciją kaip ginklą“, – kalbėjo R.Liubajevas.
Praėjusią parą pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai apgręžė penkis migrantus. Bandančių kirsti sieną migrantų skaičius pastarosiomis dienomis mažėja, tačiau pavasarį, lyginant su žiema, buvo išaugęs.
