2016 02 08

R.Malinauskas patvirtino mokėjęs Vijūnėlės „dvarą“ statantiems darbininkams

Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas patvirtino mokėjęs atlygį Vijūnėlės „dvarą“ statantiems darbininkams, bet sako perdavęs namo savininko, verslininko Žilvino Povilonio pinigus.
Vijūnėlės dvaras Druskininkuose
Vijūnėlės dvaras Druskininkuose / Monikos Sadauskaitės nuotr.

„O jūs matot kažką blogo, kad žmogus, gyvenantis kitam mieste, paprašė manęs padėti, patarpininkauti ir kažkam gyvenant kaimynystėje padėti paorganizuoti?“ – televizijos TV3 žinioms pirmadienį sakė R.Malinauskas.

Paklaustas, ar neneigia, jog mokėjo atlyginimus dvarą statantiems darbininkams, R.Malinauskas atsakė: „Jeigu paprašė perduoti šeimininkas pinigus, paėmiau, perdaviau“.

Anksčiau pirmadienį po apklausos Specialiųjų tyrimų tarnyboje Kaune R.Malinauskas neatsakė į į BNS klausimą, ar tiesa, jog būtent jis už namo savininką kaunietį Ž.Povilonį yra mokėjęs pinigus vadinamąjį Vijūnėlės „dvarą“ Druskininkuose statantiems statybininkams.

Druskininkų vadovas pirmadienį apklaustas tyrime dėl galbūt daryto poveikio rengiant Vyriausybės nutarimą, turėjusį reikšmės statybų Druskininkuose įteisinimui.

Televizija TV3 skelbia, jog STT turi įtarimų, kad Druskininkų mero spaudimas Vyriausybei panaikinti kurortų apsaugos zonas galėjo būti ne dėl viešo, o dėl privataus intereso, nes spėliojama, kad į Vijūnėlės „dvarą“ yra nusitaikęs pats R.Malinauskas.

Druskininkų vadovas pirmadienį apklaustas tyrime dėl galbūt daryto poveikio rengiant Vyriausybės nutarimą, turėjusį reikšmės statybų Druskininkuose įteisinimui.

STT pirmadienį BNS patvirtino, kad po apklausos merui įtarimai nėra pareikšti – jis tyrime lieka specialiuoju liudytoju. Tai reiškia, kad byloje gali būti duomenų apie galbūt padarytą nusikaltimą, tačiau jų pareikšti įtarimams neužtenka.

Meras po apklausos patvirtino, jog yra skambinęs aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui Vyriausybėje tuomet dar rengiamo nutarimo, kuriuo buvo panaikintas kurortinių zonų reglamentavimas ir kuris tapo vienu iš STT tyrimo objektų, tačiau tai laikė normalia praktika.

Paklaustas, ar pats norėtų pirkti jo kaimynystėje esančius statinius, jis juokdamasis sakė, jog svarstytų tokią galimybę. „Ar ateityje įpirksiu – norėčiau tokią svajonę turėti“, – sakė R.Malinauskas.

STT atlieka tyrimą dėl galbūt darytos įtakos Vyriausybės sprendimams, kurie tapo papildomais motyvais teismui sprendžiant vadinamojo Vijūnėlės dvaro statybų Druskininkuose.

Vyriausybės nutarimas, iš kurio buvo išimtas nuo 1992-ųjų galiojęs skirsnis „Kurortų apsaugos zonos“, parengtas rugsėjo 22 dieną, o kitą dieną pateiktas Vyriausybei bei priimtas.

Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, 2013 metais pradėtas statyti beveik 600 kvadratinių metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams.

Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Seimo Antikorupcijos komisija teisėsaugai šią savaitę perdavė duomenis apie statinio pirkėjus – komisija suabejojo, ar pirkimo sandoriai pagrįsti teisėtai gautomis lėšomis.

Tiek R.Malinauskas, tiek Vyriausybės nariai neigia kaltinimus dėl susitarimų bei sako, jog Vyriausybės veiksmai neturėjo įtakos teismo sprendimui dėl statybų. Meras pripažįsta padėjęs verslininkams prižiūrėti statybas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis