– Ministre, kodėl nebemylite Klaipėdos?
– Kodėl taip sakote?
– Turiu omenyje įvykius Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, jos vadovo Arvydo Vaitkaus atleidimą, auditą AB „Smiltynės perkėla“. Jūrininkai skundžiasi, kad jūs juos ignoruojate.
– Pradėsiu nuo jūrininkų. Su jais tikrai turi būti kalbama, jie turi būti išklausyti. Mes Seime prašėme atsiimti vieno įstatymo pataisą, dėl kurios jūrininkams buvo neramu. Aš linkęs tai laikyti nesusipratimu. Tiksliai visų detalių nežinau, bet visada savo komandos prašiau išklausyti jūrininkus, nes tai labai svarbi Lietuvai profesija, reikšminga Klaipėdos dalis, be jokių abejonių nusipelniusi pagarbos. Supratimas turi būti tarp abiejų pusių. Norėčiau žinoti, kas negerai padaryta, kad jūrininkai mano, jog yra negerbiami.
– Juos sunerimti privertė ketinimas jūrininkų egzaminavimą ir dokumentų išdavimą perduoti Kauno VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai.
– Tai senas klausimas, jis „nepraėjo“ Seime. Galbūt vyko tokios diskusijos, bet man paprašius Seime tas klausimas buvo sustabdytas. Dabar turi vykti diskusijos su jūrininkais ir turi būti išsiaiškinta, kad jie būtų ramūs ir nekiltų problemų.
– Ar šiandien jūs galite patvirtinti, kad jūrininkų egzaminavimas nebus perduotas Kauno VšĮ?
– Prievartos tikrai neturi būti, privalo vykti diskusija, kad būtų pasirinkta geriausia vieta. Norėčiau žinoti, dėl ko dar jiems kyla nerimas, dėl ko jie jaudinasi.
– Ką galite pasakyti dėl debesies, pakibusio virš buvusio Uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus ir AB „Smiltynės perkėla“ vadovo Dariaus Butvydo galvų?
– Be reikalo vadovų atleidimą siejate su nemeile Klaipėdai. Mano meilė šiam miestui visada išliks. Kai kalbame apie vadovus, visada turi būti objektyvios priežastys. Pono A.Vaitkaus klausimas nagrinėjamas teisme, tad nenorėčiau jo per daug komentuoti, nes visa tai gali atsidurti teisme.
– Manote, kad „Smiltynės perkėloje“ iš tikrųjų yra korupcija, ar, kaip kalbama užkulisiuose, tiesiog norite pasistatyti savo žmogų?
– Nuoširdžiai sakau, turime klausimų dėl viešųjų pirkimų „Smiltynės perkėloje“. Dėl šios bendrovės vadovybės skundų gaudavome nuo pirmos dienos. Žinoma, jie mūsų nestebino, nes visi skundžia visus. Beveik visi vadovai yra apskųsti. Visada reikia tikrinti faktus. Mes tai ir darėme. Kai kurie dalykai nepasitvirtino. Dabar susikaupė nemažai informacijos, ypač susijusios su viešaisiais pirkimais. Tik ką baigėme auditą, jis rodo, kad ne viskas yra gerai. Proteguojamas vienas rangovas, todėl mes visą tą informaciją atidavėme bendrovės valdybai.
– Ar D.Butvydas bus atleidžiamas iš pareigų?
– Skirtingai nei Uosto direkcijoje, ministras negali atleisti akcinės bendrovės vadovo. Kaip nuspręs bendrovės valdyba, taip ir bus. Aš, kaip ministras, tokios prerogatyvos neturiu. Jeigu turėčiau, galbūt būtų kitaip. O valstybės įmonės vadovą ministras gali bet kada atleisti.
– Kodėl D.Butvydas užsitraukė ministerijos nemalonę?
– Nerimą kelia personalo skundai dėl jo prasto elgesio su darbuotojais. Pavaldiniai skundžiasi dėl prastos atmosferos, dėl psichologinio smurto. Tokie dalykai tikrai negali būti toleruojami. Ši informacija taip pat perduota valdybai. Ir tai tikrai nėra nemeilė Klaipėdai. Jeigu yra blogai, reikia tvarkyti.
– Kodėl iš neringiškių atimta teisė be eilės keltis „Smiltynės perkėlos“ keltais?
– Tai dar vienas chaosas, sukeltas „Smiltynės perkėlos“ vadovybės. Visą laiką su ja buvo diskutuojama, kaip elgtis su tuo „be eilės“. Pagal įstatymus eilės be eilės nėra. Tačiau „Smiltynės perkėla“ nuo 2003 metų „be eilės“ vis tiek naudojo pagal savo vidinę tvarką. Daug žmonių, kurie keliasi į Smiltynę, jaučiasi blogai matydami, kad prabangūs automobiliai užpildo keltą be eilės. Todėl Automobilių kelių direkcija dabar naikina tokius leidimus, kurie išduoti ne Smiltynėje ar ne Neringoje registruotiems subjektams. Jau panaikinta 2 500 tokių leidimų. Iš vienos pusės, turime nepatenkintus kitus Lietuvos gyventojus tais, kurie dėl tam tikrų ryšių gavo tuos leidimus, iš kitos – Neringos gyventojai.
Mes siūlėme rasti tokį variantą, kad ir Neringos gyventojai nenukentėtų, ir kad būtų įvykdytas socialinis teisingumas, kad be eilės nelįstų bet kas. Nežinia, kodėl bendrovės vadovybė nusprendė panaikinti tuos leidimus be eilės. Galėjo tai daryti rudenį, kai nėra eilių ir to chaoso. Mes manome, kad vadovas ėmėsi destrukcinių veiksmų. Galbūt jis susijaudino, kad atliekami tyrimai. Profesionalus vadovas neturi kelti destrukcijos ir chaoso lygioje vietoje.
Nežinia, kodėl bendrovės vadovybė nusprendė panaikinti tuos leidimus be eilės.
– „Smiltynės perkėla“ neigia, kad nedaryti lengvatų neringiškiams buvusi jos iniciatyva. Tai daroma Automobilių kelių direkcijos iniciatyva.
– Kelių direkcija apskritai niekuo dėta. Ji tik perėmė leidimų tvarkymą.
– Ar galima tikėtis, kad kai baigsis tas chaosas, neringiškiai kelsis, kaip ir anksčiau, be eilės?
– Dabar sunku pasakyti, kokia bus tvarka. Tačiau vienaip ar kitaip į neringiškių argumentus reikia atsižvelgti. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių. Šiame procese aktyviausiai turi dalyvauti įmonė. Mums Vilniuje jų poreikius įsivaizduoti kur kas sunkiau.
– Jūs jau būdamas ministras susidūrėte su tokiu klausimu, kai konkursai apskundžiami be pagrindo, tiesiog vilkinamas laikas norint pakenkti konkurentams, o skundžiantysis už tai niekaip neatsako. Buvęs Uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus kėlė šį klausimą, siūlė keisti įstatymą. Ar kas nors pasikeitė viešųjų pirkimų srityje?
– Pirmas šį klausimą kėlė ne ponas A.Vaitkus. Jis jau buvo keliamas dar anoje kadencijoje. Dabar tai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos klausimas. Žinau, kad ta tema yra aktuali – viešuosius pirkimus teisminiai procesai per daug stabdo. Vienos įmonės viešasis konkursas buvo atidėtas beveik pusei metų. Pasirodo Lietuvoje reikalaujama, kad kiekvieno rangovo kiekvienas valdybos narys savo valstybėje gautų raštišką dokumentą, kad jis nėra skolingas mokesčių.
Didžiulės įmonės konkurse dalyvauja dešimt ar penki konsorciumai, o konsorciume yra galbūt kokios 5 įmonės, kurių kiekvienoje valdyboje po 5 žmones. Jie turi skristi, pavyzdžiui, į Kaliforniją ir reikalauti tokio dokumento, nes Lietuvoje jis būtinas. Įsivaizduojate, kiek tai užima laiko? Tikrai turime taisyti tuos dalykus. tačiau tai turėtų komentuoti kita ministerija.
– O Susisiekimo ministerija negali teikti savo pasiūlymų, kaip reikėtų taisyti tokią situaciją?
– Vyriausybė yra hierarchija. Teikti turi ta ministerija, kuri atsakinga už šį klausimą. Kai pasiūlymas cirkuliuoja duomenų bazėje, tada kitos ministerijos teikia pasiūlymus. Be abejo, mes teiksime savo pasiūlymus.
