2021 03 25

R.Miliūtės ir V.Danauskienės prašymą nubausti S.Skvernelį, jo patarėją ir A.Stončaitį LAT išgirdo: byla sugrąžinta Vilniaus apylinkės teismui

Ketvirtadienį Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta byla dėl žurnalisčių Ritos Miliūtės ir Vilmos Danauskienės pareiškimo, kuriuo buvo prašoma pripažinti ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, ministro pirmininko patarėją Tomą Beržinską arba kitą atsakingą asmenį galimai padariusiais administracinį nusižengimą, kai buvo atsisakyta teikti informaciją visuomenės informavimo atstovams. LAT panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai atsisakius leisti susipažinti su Vyriausybės pasitarimo posėdžio garso įrašu, pareiškėjos kreipėsi į teismą. Vyriausybės pasitarimo metu buvo svarstomas klausimas dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo projekto, kuriuo buvo siūloma žurnalistams leisti neatlygintinai gauti VĮ Registrų centro duomenis. Šis įstatymo projektas buvo atmestas ir neteiktas svarstyti Vyriausybės posėdyje.

„Pirmosios instancijos teismas pareiškimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad teismui pateiktas pareiškimas su jame nurodytais reikalavimais yra nekonkretus, neaišku, kokiam asmeniui prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą, nenurodomi tokio asmens būtini duomenys, taip pat neaišku, kuris konkretus asmuo ir kokiais konkrečiais veiksmais galimai pažeidė teisės aktų nuostatas“, – pažymima pranešime.

Apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pranešime rašoma, kad LAT teisėjų kolegija nagrinėdama bylą nesprendė dėl pareiškime nurodytų galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių ir konkrečių asmenų atsakomybės. LAT panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pakankamai konkrečių duomenų bylai pradėti nagrinėti, todėl teismas turėjo galimybę savo iniciatyva pašalinti neesminius pareiškimo trūkumus ir privalėjo pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

15min primena, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai liepą pripažino, kad Vyriausybė pažeidė žurnalistų teises ištrindama 2018 metų spalį vykusio pasitarimo garso įrašą.

Atsakydama žurnalistams Vyriausybė teigė, kad pasitarimo protokolas yra pakankama priemonė teisės žinoti ir rinkti informaciją užtikrinimui bei teigė neturėjusi pareigos saugoti garso įrašus. Šiuo argumentus teismas atmetė.

Po kilusio ginčo su Vyriausybė inicijavo įstatymų pakeitimus, kur numatyta, kad Ministrų kabineto pasitarimai yra vieši.

Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovų atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, nenurodant atsisakymo priežasties ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas, šių įstaigų vadovams užtraukia baudą nuo 20 iki 140 eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis