„Kad būtų ramiau, kad būtų baigiami darbai, kad nueitų koalicija garbingai, pakelta galva iki rinkimų, aš nematau problemos, (kad jis nėra partinis) – svarbu, kad tik valstybei būtų geriau“, – interviu BNS antradienį sakė R.Paksas.
Visgi europarlamentaras neatskleidė, kodėl iš įvairių vadovaujančias pareigas vidaus reikalų sistemoje užimančių asmenų jis pasirinko būtent VRM Viešojo saugumo politikos departamento vadovo T.Žilinsko kandidatūrą. R.Paksas nekomentavo, iš kur pažįsta šį žmogų.
„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis taip pat tvirtino nesusidūręs su niekieno spaudimu teikti T.Žilinsko kandidatūrą.
– Paaiškinkite savo motyvus, kodėl pasirinkote T.Žilinsko kandidatūrą, kokie buvo kriterijai?
– Todėl, kad pirmieji keturi dėl įvairių priežasčių buvo nepatvirtinti. Tada aš teikiau tiek Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus, tiek Tomo Žilinsko kandidatūrą. Vienas buvo patyręs politikas, Seimo narys, vienmandatininkas, savivaldybininkas, išmanantis regioninę politiką – visiškai suprantama, kas dabar yra labai svarbu Vidaus reikalų ministerijai ir apskritai valstybei. Ir T.Žilinskas, kuriam yra pažįstami visi statutiniai dalykai (...), šiaip jaunas, išsilavinęs, du aukštieji, patirtis, kalbos, inteligencija. Vienas už kitą geresni.
– Bet T.Žilinskas nėra jūsų partijos narys.
– Tai šiandien galbūt yra privalumas, kadangi tiek įkaitę viskas, mes kažkaip jau tokią Pandoros skrynią atidarėme, kad man jau juokinga. Švaistomės kaltinimais politinėms partijoms, teisėsaugos, teisėtvarkos institucijas ištraukiame kaip ginklą priešrinkiminį... Tai kad būtų ramiau, kad būtų baigiami darbai, kad nueitų koalicija garbingai, pakelta galva iki rinkimų, aš nematau problemos, (kad jis nėra partinis) – svarbu, kad tik valstybei būtų geriau.
– O kaip jūs radote šį žmogų, kad jis galėtų būti kandidatu? Ar tai buvo kompromisinis variantas, suderintas su koalicijos partneriais socialdemokratais?
– Žiūrėkite: pirmas kandidatas Povilas Gylys irgi buvo ne partijos, tik frakcijos narys. Antras trejetukas, Juozas Gaudutis – irgi ne partijos narys, bet aš žinau, kas jis buvo, ir puikiai pažįstu. Žinau, kad jis buvo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pirmas įkūrėjas, kūrė STT, ir pirmas vadovas, ir viceministras buvo Vidaus reikalų ministerijos ir dabar garsus advokatas, prieš tai buvęs prokuroras ypatingai svarbioms byloms, bet ne partijos narys.
Bet aš gyvenu toje visuomenėje, žinau, ką aš galėčiau siūlyti, ko negalėčiau siūlyti. Lygiai taip pat paimkime ir Elviną Jankevičių (dabartinį vidaus reikalų viceministrą), jis irgi ne partijos narys, netgi atvirkščiai – socialdemokratų partijos narys. Į tą klausimą aš pasižiūrėjau visiškai valstybiškai: labai gerai, kad likusius šešis, ar kiek mėnesių tų liko, iki kadencijos pabaigos dirbtų žmogus, kuris supranta situaciją, galėtų dirbti ir tęsti tuos darbus.
Tai ir su T.Žilinsku – aš irgi gyvenu ne vien tiktai partijoje, bet visuomenėje gyvenu, tai žinau jį, pažįstu, todėl ir atsirado šitas teikimas, kaip profesionalo.
– Tai įdomu, jūs jį pažįstate iš anksčiau. Gal galite pasakyti, iš kur jūs jį pažįstate?
– Kai rašysiu memuarus, tada pasakysiu.
– Viešojoje erdvėje sklando prielaidų, neva tai Prezidentūros įsiūlytas kandidatas. Kaip komentuotumėt?
– Atvirai pasakius, kaip čia pasakius tiesiai šviesiai, aš pavargau į kažką atsakinėti, kažką komentuoti. Aš puikiai atsimenu, kaip su (buvusiu vidaus reikalų ministru) Alfonsu Dailiu Barakausku jo atsistatydinimo išvakarėse buvome pas mane namuose ir mes sutarėme, kad jis neatsistatydina ir jis darbuojasi toliau.
Kažkas per naktį pakeitė jo mąstymą, ar pats jis persigalvojo ir ant rytojaus aš matau, kad jis įteikęs pareiškimą atsistatydinti. Aš ir karto perkračiau galvoje, kas galėtų būti kitas ministras, nes, mano supratimu, reikėjo tą klausimą spręsti labai greitai. Ir jau kitą dieną aš sėdžiu pas S.Skvernelį kabinete ir mes kalbamės apie galimybę jam užimti ministro postą. Be jokios įtakos, be jokio spaudimo, sutarimo, tai lygiai tas pats yra su T.Žilinsku.
Ir per visą tą pusantrų metų laiką man visą laiką tipinis klausimas buvo užduodamas: ar čia nėra prezidentės nuspręsta? Na, nusibodo.
– Dėl E.Jankevičiaus. Jūs sakote, kad jis buvo svarstomas. Bet jis socialdemokratas. Kaip ir kodėl jis atsirado tarp kandidatų?
– Aš žinau jį kaip viceministrą, mes sprendėm su juo ne vieną ir ne du klausimus. Ne tik aš, bet ir koalicijoje, ir politinėje taryboje. Matau jį kaip perspektyvų, jauną, gražų žmogų, inteligentišką, jo brolis dirba mūsų frakcijoje Europos Parlamente. (...) Pažįstu jo dalykines savybes.
Pirmą iš kandidatų pasakiau, va žmogus, kuris galėtų dirbti ministru. Bet partiškumas šiuo atveju trukdo, labai trukdo. Ir susitikom su E.Jankevičium, sakau: klausyk, mielai teikčiau tavo kandidatūrą su sąlyga, kad palieki Socialdemokratų partiją ir nedalyvauji rinkimuose, o skiri visą savo dėmesį vidaus reikalų ministro ir ministerijos veiklai. Jis sutiko, bet socialdemokratams (…) netiko ta sąlyga.
– Ar iškilus sunkumams skirti naują vidaus reikalų ministrą buvo svarstomas galimų mainų ministerijų postais tarp partijų variantas?
– Aš esu pasakęs pusiau rimtai, pusiau juokais ministrui pirmininkui: klausykit, jeigu jūs norite laikyti savo Skvernelį, kaip tada atrodė, taigi tuoj pat bus Finansų ministerija laisva (dabartinis ministras Rimantas Šadžius šį pavasarį išvyks dirbti į Europos Audito Rūmus). Mes pateiksime, reiškia, gerus kandidatus ir nėra problemų.
– Tai padėjo apsispręsti premjerui?
– Manau, kad taip.
– Esame gavę anoniminį laišką, neva T.Žilinskas yra buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio protežė. Taip pat kad R.Palaitis yra T.Žilinsko krikštatėvis. Ar jūs turite tokios informacijos, kiek ji teisinga?
– Aš ta krikšto žvake nešviečiau, tik žinau, kad taip yra. (...) Bet žinokite, kad visi mes iš bendro lovio, visi kažkuo susiję, visi viename troleibuse važiavę.
– O priekaištas, kad tuometinis ministras R.Palaitis neva T.Žilinskui specialiai sukūręs pareigas, kiek tai yra pagrįsta?
– Tai tegul žmogus ginasi, tegul parodo dantis, tegu kapojasi, tegu atsako į tuos klausimus. Kas aš jam, auklė, ar mama, kad užanty nešiočiau kaip kiaušinį višta? Tegul paragauja tos politiko duonos.
– Ar T.Žilinską reikėjo ilgai įkalbinėti? Juk sprendimas yra sukti į politiką, iki šiol jis buvo tarnautojas.
– Šiek tiek mes esame užsižaidę kažkokiose tokiose smėlio dėžėse. Bet kas, kas bebūtų pasiūlomas į kažkur, tuoj pertikrinamas, tuoj spauda aprašo, su kuo jis vaikščiojo, su kuo miegojo, ką valgė, kas ten jį krikštijo ir panašiai. Ir padorų, normalų žmogų, kuris to nėra pajautęs ant savo kailio, tiesiog purto, jį atstumia.
Ne paslaptis, kad ir su šituo teikimu aš turėjau kur kas didesnį ratą kandidatų, vertų kandidatų, kurie, jūs patys galite suprasti, sako: viskas tvarkoj, bet aš nenoriu pereiti per tą visuotinį nagrinėjimą, žiūrėjimą, aptarinėjimą, galbūt netikslų, neteisingą, skaudų šeimos, vaikų, giminių, kaimynų, rūbų. Sako, eikit jūs, nusivažiavote, nebenoriu.
T.Žilinsko kandidatūrą į vidaus reikalų ministrus premjerui pasiūlė partija „Tvarka ir teisingumas“, kuriai pagal valdančiosios koalicijos susitarimą priklauso vidaus reikalų ministro portfelis.
Vidaus reikalų sistemos tarnautojas T.Žilinskas 1997–2002 metais įgijo istoriko išsilavinimą Vilniaus universitete, o 2011–2013 metais Mykolo Romerio universitete baigė teisės magistro studijas.
Nuo 2001 iki 2003 metų T.Žilinskas užėmė inspektoriaus, vyresniojo inspektoriaus ir komisaro inspektoriaus pareigas Policijos departamento Tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos tarnyboje. Kandidatas į vidaus reikalų ministrus nuo 2003 iki 2006 metų dirbo direktoriaus pavaduotoju Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinių ryšių ir Europos Sąjungos departamente.
2006–2009 metais T.Žilinskas buvo Lietuvos teisėsaugos atašė šalies nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje. 2009 metų lapkritį dvi savaites jis dirbo Lietuvos policijos generalinio komisaro patarėju, o nuo tada iki šiol – Vidaus reikalų ministerijos politikos departamento direktoriumi.
Sauliaus Skvernelio atsistatydinimo „tvarkiečiai“ pareikalavo, kai šis pranešė, kad Seimo rinkimuose dalyvaus su neparlamentine Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu. Sprendimą dėl T.Žilinsko paskyrimo ir S.Skvernelio atleidimo žadama priimti trečiadienį.
