Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), Seimo komitetas, antradienį pritaręs nuostatai, jog tiesiogiai išrinktas meras turėtų atlikti vykdomosios valdžios funkcijas, kartu nusprendė teikti naują Konstitucijos pakeitimo projektą.
„Tokiu atveju siekiai kitais metais surengti tiesioginius merų rinkimus taptų praktiškai nebeįgyvendinami – per likusį iki rinkimų laiką nebūtų spėta pakeisti Konstituciją ir priimti reikiamų įstatymų ir kitų teisės aktų pataisų, taip pat pasirengti patiems rinkimams“, – teigia VRM.
Vyriausybė yra pasiūliusi baigti balsavimo procedūrą dėl jau prieš dvejus metus sutartų Konstitucijos pataisų, įteisinančių tiesioginius merų rinkimus. Tam, kad įtvirtinti tokią šalies piliečių teisę, būtų reikalingas tik paskutinis – antrasis – balsavimas.
„Jei būtų pradėta svarstyti Konstitucijos pataisa iš naujo, diskusijos „būti ar nebūti“ tiesioginiams merų rinkimams dėl ilgos Konstitucijos keitimo procedūros užtruktų iki pat savivaldybių tarybų rinkimų 2011 metais. Tai būtų gana absurdiška situacija – vykstant rinkimų kampanijai būtų svarstoma merų rinkimų tvarka. Visada akcentuojame priimtų sprendimų tęstinumo svarbą – deja, šiuo atveju be jokių argumentų nubraukiame ankstesnio Seimo įdirbį ne spartindami, o vilkindami žingsnius į galutinį tikslą ir keldami sąmyšį“, – cituojamas ministras R. Palaitis.
Antradienį VVSRK pritarė projektui, kuriuo siūloma keisti šešis Konstitucijos straipsnius. Pagal komiteto siūlomą modelį meras būtų renkamas tiesiogiai ir būtų vykdomoji institucija, atskaitinga taryboms ir gyventojams. Meras nebūtų savivaldybės tarybos narys.
Drauge siūloma priimti Seimo nutarimą, kuriuo raginama visus teisės aktus, susijusius su tiesioginiais merų rinkimais, priimti iki šių metų liepos 1 dienos. Nutarimo projekte Vyriausybei siūloma per mėnesį parengti ir Seimui pateikti reikalingų teisės aktų pakeitimus. Dokumentuose turi būti užtikrinta teisė kandidatus į savivaldybių tarybas kelti ne tik partijoms, bet ir save išsikėlusiems gyventojams.
Savivaldybių taryboms vadovautų pirmininkai. Mažose savivaldybėse šį darbą, anot Seimo komiteto, jie net galėtų atlikti visuomeniniais pagrindais. Meras, kaip ir savivaldybės taryba, būtų renkamas 4 metams. Jo kandidatūrą galėtų kelti partijos, į merus galėtų pretenduoti ir tos savivaldybės gyventojas, iškėlęs savo kandidatūrą.
Seimui siūloma pasirinkti, kaip rinkti mero pavaduotojus – juos galėtų skirti pats meras arba jie galėtų būti renkami drauge su meru, arba merą pavaduotojų tarybos pirmininkas. Pagal VVSRK projektą, meras būtų savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas, jis organizuotų savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsakymų už jos finansinę bei ūkinę veiklą.
Tik meras galėtų teikti savivaldybės tarybai sprendimų projektus dėl biudžeto ir kitais esminiais savivaldybės veiklos klausimais. Be to, siūloma tokiais klausimais merui suteikti veto teisę, kurią galėtų atmesti tik du trečdaliai tarybos narių.
Taryba galėtų atstatydinti merą, bet tam taip pat reikėtų dviejų trečdalių tarybos narių balsų. Už tokius projektus antradienį balsavo 8 VVSRK nariai, 1 buvo prieš.
Trečiadienį apie tiesioginių mero rinkimų įteisinimo perspektyvą su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariais kalbėsis prezidentė Dalia Grybauskaitė.
