„Praėjusiais metais pateiktas biudžetas teikė vilčių, kad bus kažkokių struktūrinių permainų, kad bus imamasi kažkokių fundamentalių veiksmų, o šis biudžetas akivaizdžiai yra įprastas rinkimų fazės biudžetas. Artėja dveji metai rinkimų, tad 2011-ųjų biudžetas suplanuotas visai kitaip nei pernai“, – 15min.lt sakė ekonomistas.
Pasak jo, praėjusiais metais biudžeto pajamos buvo suplanuotos itin konservatyviai. Netgi buvo akivaizdu, kad situacija piešiama niūriau ir kad ji bus geresnė. R.Rudzkio teigimu, tai buvo daroma sąmoningai, siekiant pradėti varžyti išlaidavimą.
„Šiuo metu priešingai – tikimasi, kad kitais metais valstybės biudžetas gaus pajamų, neskaitant Europos Sąjungos (ES) paramos, maždagu 2,5 mlrd. litų daugiau nei šiais metais. Sprendžiant iš 8–9 šių metų mėnesių, 2010-aisiais bus surinkta apie 14,5 mlrd. litų, tuo tarpu 2012-aisiais planuojama 17 mlrd. litų pajamų. Vadinasi, planuojamas maždaug 15 proc. augimas“, – sakė vyriausiasis analitikas ir pridūrė, kad „tai pernelyg optimistinis planas“.
„Matyt, taip daroma dėl to, kad prieš rinkimus nesinori karpyti išlaidų. Man liūdna, bet tenka spėti, kad rinkimai tampa lemiama aplinkybe formuojant kitų metų biudžetą. Jeigu pasižiūrėsite į išlaidas, pamatysite, kad ten nenumatyta jokių struktūrinių reformų, jokių aiškinimųsi, kur galima valstybei sutaupyti, nes išlaidaujama per daug. Priešingai, išlaidos kitiems metams planuojamos didesnės nei šiais metais“, – pabrėžė R.Rudzkis.
Paklaustas, ar realu, kad Vyriausybei gali pavykti iš šešėlio ir kontrabandos į dienos šviesą ištraukti apie vieną milijardą litų, ekonomistas pabrėžė, kad tik valstybės veiksmai parodys, ar tai įmanoma. „Tačiau klausti reikėtų kitaip: o kodėl Vyriausybė iki šiol to nepadarė? Jeigu mato, kad galės ištraukti, kur tuomet buvo praėjusius dvejus metus, kai buvo taip sunku?“
G.Nausėda: rinkimais kol kas „nekvepia“
Tuo tarpu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda nepritaria išdėstytai R.Rudzkio nuomonei. G.Nausėdos teigimu, 2011 metų valstybės biudžetas rinkimais „nekvepia“. „Jeigu tai būtų rinkiminis biudžetas, manyčiau, kad jis turėtų daug didesnį deficitą, vargu, ar jame būtų numatyta kova su šešėline ekonomika ir veikiausiai vėl būtų pradėtos didinti viešosios išlaidos. Tai patinka visiems rinkėjams, tai leidžia nuimti tam tikras įtampas. Kadangi to padaryta nebuvo, nelaikyčiau kitų metų biudžeto rinkiminiu“, – 15min.lt sakė G.Nausėda.
Vis dėlto finansų analitikas taip pat pažymėjo, kad tai, jog 2011 metų biudžetas „nėra pakvipęs
 |
| „Scanpix“ nuotr./G. Nausėda |
rinkimais dar toli gražu nereiškia, kad jis toks nebus 2012-aisiais“. „2012 metai turės daug daugiau pagundų daryti nuolaidas ir pamaloninti rinkėjus, todėl yra daugiau rizikos, kad ne kitų, bet dar kitų metų biudžetas bus rinkiminis“, – sakė G.Nausėda.
Tai, kad numatytas kitų metų biudžetas nėra rinkiminis, anot finansų analitiko, rodo faktas, jog Vyriausybė, kuri suplanuoja pernelyg didelį pajamų augimą, vėliau gali patirti labai ryškų nusivylimą ir jos įvaizdis gali labai nukentėti rinkėjų akyse, jei metų eigoje išaiškėtų, kad tų pajamų neįmanoma surinkti. „Sakyčiau, norint pamaloninti ir atrodyti gražiau rinkėjų akyse, būtų galima kaip tik būti pesimistiškesniu, o paskui pranešti, kad planas yra įgyvendintas 100 ir daugiau procentų“, – sakė G.Nausėda.
Paklaustas, kaip vertina Vyriausybės planus iš šešėlinės ekonomikos „ištraukti“ 1 mlrd. litų, G.Nausėda teigė, kad šie planai yra labai realūs. „Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudaro didelę mūsų ekonomikos dalį. Šalies biudžeto pajamos, palyginti su BVP, yra gerokai mažesnės nei tose šalyse, kurios turi labai panašius mokesčių tarifus. Pavyzdžiui, Estijoje, kurioje biudžeto pajamos, palyginti su BVP, yra 6–7 proc. punktais didesnės. Tai reiškia, kad vien tik geresnio mokesčio administravimo dėka ir kovos su šešėline ekonomika dėka tam, kad pasiektume Estijos lygį, turime 6 proc. nuo BVP rezervą. Tai yra didžiulė apimtis“, – sakė G.Nausėda.
Anot jo, labiausiai susirūpinti reikėtų dvejomis sritimis: kontrabandinėmis prekėmis ir gyventojų pajamų mokesčiu, t.y. atlyginimais vokeliuose. „Viskas priklausys nuo to, kaip pavyks susitvarkyti šiose dviejose srityse. Jeigu pavyks, manau, kad tai yra visiškai realus ir pasiekiamas tikslas“, – įsitikinęs finansų analitikas.
Skolinsis perpus mažiau
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė 2011 metų nacionalinio biudžeto projektui, kurį netrukus teiks svarstyti Seimui. Jame numatyta, kad planuojamos 2011 metų valstybės biudžeto pajamos, be ES paramos, lėšų sieks 17 mlrd. litų, išlaidos – 19 mlrd. litų.
Prognozuojamas kitų metų valstybės biudžeto deficitas turėtų siekti 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu planuojamas fiskalinis deficitas, kurį sudaro nacionalinio biudžeto, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo ir kitų nebiudžetinių fondų deficitas, sieks 5,8 proc. BVP.
Su ES ir kitos tarptautinės paramos lėšomis – beveik 7 mlrd. litų – biudžeto pajamos sieks bemaž 24 mlrd. litų, o išlaidos – truputį per 26 mlrd. litų.
Vyriausybė tikisi papildomus 2,5 mlrd. litų surinkti iš šešėlinės ekonomikos (apie 1 mlrd. litų), efektyvesnio valstybės turto valdymo, pajamų, gautų iš parduotų vadinamųjų taršos vienetų. Be to, tikimasi, kad kitais metais sparčiau augs ekonomika.
Be to, Vyriausybė pažymi numačiusi saugiklius, jeigu jai nepavyktų surinkti planuojamų papildomų lėšų į biudžetą. Tokiu atveju Vyriausybė privalės Seimui pateikti Biudžeto įstatymo patikslinimą.
Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, 2011 metais, siekiant užkamšyti biudžeto skyles, Lietuvai reikės pasiskolinti kiek daugiau nei 6 mlrd. litų. Tai yra maždaug perpus mažiau nei šiais metais. Šiuo metu šalies skola sudaro apie 33 mlrd. litų.
Anot premjero Andriaus Kubiliaus, suplanuotas 2011 metų biudžetas „bus taupus, didžiausios išlaidos numatytos socialiniam reikalams, švietimui, sveikatai bei viešajam saugumui“. Premjeras taip pat teigė, kad Vyriausybė sieks užsibrėžto tikslo – „neleisti gyventi su per dideliu deficitu“. „Jis yra mažinamas iki 5,8 proc. BVP. 2012 m. planuojame, kad deficitas mažės iki 3 proc. To siekiame dėl labai aiškių tikslų, dėl to, kad nedidėtų valstybės skola ir nereikėtų nemažų pinigų skirti skolos dengimui“, – sakė Vyriausybės vadovas.
