Ji trečiadienį nusprendė, kad pateisinama priežastimi negali būti pripažinta šio parlamentaro išvyka savanoriauti į Ukrainą neapibrėžtą laiką.
„Seimo narys yra valstybės pareigūnas. Seimo nario, kaip valstybės pareigūno, dalyvavimas kitoje valstybėje atliekant neaiškaus pobūdžio veiksmus, man kelia didelių abejonių, nes esame NATO valstybė ir gali būti vertinama įvairiai“, – per valdybos posėdį sakė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabauskas.
„Seimo narys turi pasirinkimą – jeigu jis nenori atlikti Seimo nario pareigų, jis gali padėti mandatą ir važiuoti, kur nori, ir savanoriauti įvairiais pobūdžiais, kaip nori“, – teigė jis.
Jam pritarė ir konservatorius Jurgis Razma, ir „darbietis“ Andrius Mazuronis.
„Tai nėra laikytina pateisinama priežastimi, mes suformuotume tam tikrą precedentą. Ukraina yra ne vienintelis karštas taškas, Malyje vyksta įvairiausi dalykai, Pietų Afrikos Respublikoje, dar kur nors pasaulyje. Sugalvos koks nors kitas kolega neapibrėžtam laikui vykti į Malį savanoriauti, tokią Pandoros skrynią atversime, kad susiformuos praktika, jog gali savanoriauti ketverius metus kur nors ir tai bus pateisinama priežastis nelankyti Seimo posėdžių“, – sakė A.Mazuronis.
„Visi turime tiesioginį darbą, tiesiogines pareigas, man atrodo, kad geriausia, kaip galime prisidėti prie bandymo sureguliuoti tą konfliktą, tai politinėmis priemonėmis atlikdami savo tiesioginį darbą“, – kalbėjo jis.
Pirmasis parlamento vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma tvirtino, kad paprastai savanoriaujama ne darbo metu.
„Išleisdami neapibrėžtam laikui, manau, kad visiškai nuvertintume Seimo nario pareigas“, – sakė jis.
R.Šarknickas BNS sakė prieš tris savaites parašęs paklausimą dėl galimybės vykti savanoriauti į Ukrainą. Jis norėjo tapti Ukrainos kaimo, kur yra praleidęs ne vienas vasaros atostogas, apsaugos būrio nariu.
Seimo narys apgailestavo dėl Seimo valdybos sprendimo. Anot jo, tuo metu Latvijos parlamentas yra išleidęs savo narį ginti Ukrainos.
R.Šarknickas teigė be Seimo valdybos nevyksiąs į Ukrainą, juoba kad pasikeitė ir karo taisyklės.
„Dabar į karą savanoriauti priimami tik tie žmonės, kurie turi karinės patirties, yra apmokyti. Per tas tris savaites ir įvyko tie pokyčiai su karo taisyklėmis. Jau į tą sąrašą aš nebepatenku“, – BNS sakė politikas.
Parlamento vicepirmininkas „valstietis“ Jonas Jarutis trečiadienį per valdybos posėdį iškėlė klausimą dėl trijų konservatorių vizitų į Ukrainą neturint Seimo valdybos leidimo ir jo net neprašius.
Seimo pirmininkės pavaduotojas konservatorius Paulius Saudargas paaiškino į Ukrainą su kolegomis vykęs šios šalies parlamentarų kvietimu. Jis teigė, kad važiuota už asmenines lėšas, nuvežta paramos ukrainiečiams.
„Mūsų vizitas, žinoma, kad nebuvo derintas su valdyba, šiuo atveju nesilaikėme tvarkos todėl, kad valdybos posėdžiai yra vieši, ta informacija tampa vieša. Dėl saugumo sumetimų nenorėjome, kad mūsų kelionės tikslai, maršrutas būtų vieši anksčiau laiko“, – teigė P.Saudargas.
„Jūs važiavote ne kaip privatūs asmenys, kaip parlamento atstovai, jus priėmė aukščiausia Ukrainos parlamento vadovybė, galbūt ir jų kvietimu, bet jūs sakote: nenorėjote viešinti, tačiau nespėjus nuvažiuoti jau viešoje erdvėje, feisbuke pilna nuotraukų ir vaizdų, kur jūs ir ką veikiate. Manau, kad čia tiesiog pasipiarinimas ant Ukrainos žmonių skausmo“, – atkirto J.Jarutis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai P. Saudargas, Laurynas Kasčiūnas ir Justinas Urbanavičius kovo 11 dieną lankėsi Vakarų Ukrainoje, o kovo 21–22 dienomis – Kyjive.
Pagal galiojančią tvarką, Seimo narių komandiruotes tvirtina Seimo valdyba, o norint vykti į asmeninę kelionę Seimo sesijos reikia gauti jo pritarimą.
