Trečiadienį vyksiančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkėje vienas pirmųjų klausimų yra būtent dėl Vilniaus miesto garbės piliečio vardo suteikimo prof. V.Landsbergiui.
Kaip sako meras, „be šio žmogaus pastangų ir drąsos prieš tris dešimtmečius Vilnius ir Lietuva šiandien būtų kitokie, jei apskritai būtų“.
Siūlo suteikti 14-ai žuvusiųjų
Apie tai, kad toks siūlymas bus, R.Šimašius savo feisbuke paskelbė dar sausio 27-ąją. Tačiau artėjant numatytam tarybos posėdžiui paaiškėjo, kad viena iš valdančiųjų sostinės partijų teikia savo alternatyvą.
„Darbo partija siūlo Vilniaus garbės piliečiais paskelbti Sausio 13-osios laisvės gynėjus. Lietuva už laisvę ir nepriklausomybę kovojo daug kartų, visi etapai buvo ir yra labai svarbūs. Tuos svarbius etapus mes dažniausiai įprasminame minėdami sukaktis. Pandemija, karantinas lėmė, kad Sausio 13-ąją šiemet Lietuva ir Vilnius minėjo tyliai. Taigi, tyliai nuvilnijus Laisvės gynėjų trisdešimtmečiui, norisi stabtelėti ir paklausti, ar tinkamai pagerbėme šios dienos pagrindinius herojus ir jų išties herojišką pasiaukojimą?
Nenorime sureikšminti formų, bet šiais metais buvo ypač graudu stebėti, kaip menkai mes pagerbiame tuos žmones, kurie paaukojo savo gyvybę dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Taip graudžiai, kad aukščiausi valstybės pareigūnai patys, deja, nerado laiko ar galimybių uždegti žvakelės ar padėti gėlių kompozicijos prie memorialų ar kapinėse“, – pranešime spaudai teigė Darbo partijos Vilniaus skyrius.
Darbo partijos Vilniaus miesto skyrius R.Šimašiui siūlo 2021 metų Vilniaus miesto garbės piliečio vardą suteikti ne vienam, bet keturiolikai Lietuvos laisvės gynėjų: Loretai Asanavičiūtei, Virginijui Druskiui, Dariui Gerbutavičiui, Rolandui Jankauskui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Kanapinskui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vidui Maciulevičiui, Titui Masiuliui, Alvydui Matulkai, Apolinarui Juozui Povilaičiui, Ignui Šimulioniui, Vytautui Vaitkui, Vytautui Koncevičiui.
Kaip rašoma pranešime, „pasiūlymas teikimui visiškai atitinka Vilniaus miesto tarybos 1996 m. vasario mėn. 7 d. Nr. 83 „Dėl Vilniaus miesto garbės piliečio vardo suteikimo“ nuostatus bei praktiką suteikti vardą tik kartą per metus, mirusiam ar daugiau nei vienam asmeniui“.
Priminė A.Brazauską
Partijos Vilniaus skyriaus vadovė, parlamentarė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė 15min sakė, kad nėra taip, jog šis sumanymas atsirado tik dabar – esą jau prieš mėnesį, taip tyliai praėjus Sausio 13-osios 30-mečiui, kilo minčių, kad reikėtų kažkaip įprasminti tą dieną ir sukaktį.
„Apgailėtinai atrodo tai, kad valstybės vadovai, net miesto vadovai labai jau tyliai paminėjo tą sukaktį, o čia yra viena iš svarbių mūsų laisvės kovos sukakčių“, – teigė politikė.
Apgailėtinai atrodo tai, kad valstybės vadovai, net miesto vadovai labai jau tyliai paminėjo tą sukaktį, o čia yra viena iš svarbių mūsų laisvės kovos sukakčių.
Ji sakė, kad konsultuotasi ir su Sausio 13-osios draugija, kurios nariai pritarė sumanymui, kalbėta su keliais istorikais, partijos kolegomis.
„Kadangi idėja sulaikė palaikymo, nusprendėme ir merui pasiūlyti. O tokią teisę vilniečiai turi. To nedarėme kažkaip politiškai, frakcijos vardu, nes tai nėra politinis sprendimas, tai toks labiau miestiečių dalykas. Ta mūsų miestiečių grupė, Vilniaus skyrius, vienija daugiau nei 500 narių, pritarė, mes apsvarstėme ir nusprendžiau, kad reikia pasiūlyti merui – gal meras vis dėlto sutiks ir pamanys, kad tai yra vertinga“, – kalbėjo I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Jos teigimu, turime ir precedentų – ne visada šis vardas teikiamas tik gyvam žmogui, kadangi jau po mirties Vilniaus garbės piliečiu tapo prezidentas Algirdas Brazauskas, nors tai sukėlė labai daug diskusijų. Nebūtinai teikiamas vardas ir tik vienam asmeniui vienais metais, nes pernai garbės piliečiais tapo MO muziejaus įkūrėjai Viktoras ir Danguolė Butkai.
Klausiama, ar šis teikimas yra alternatyva V.Landsbergio kandidatūrai, I.Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad tam tikra prasme taip.
„Mes galvojame, kad sprendimas dėl garbės piliečio neturėtų turėti didelį politinį atspalvį. Mums atrodo, kad tai turi būti kaip tik apjungiantis, manome, kad mūsų iniciatyva yra vertinga apsvarstyti. Jeigu meras kitaip apsispręs, tai bus jo sprendimas. Dar niekada taip nebuvo, kad aktyviai veikiančiam politikui būtų toks vardas suteikiamas. Reikėtų įvertinti visas aplinkybes“, – kalbėjo „darbietė“.
I.Kačinskaitė-Urbonienė tikino, kad „darbiečiai“ nėra nusiteikę prieš V.Landsbergio kandidatūrą, tačiau esą mato didesnę prasmę pagerbti Sausio 13-ąją Vilniuje žuvusius žmones.
Iš mero, kaip sakė politikė, gavo laišką, kuriame pritariama, kad reikia svarstyti visas alternatyvas, ir tikimasi konstruktyvaus sprendimo be emocijų.
Įkūnija epochą
R.Šimašius sako, kad V.Landsbergio kandidatūrą Vilniaus garbės piliečio vardui gauti teikia todėl, jog būdamas tuometinis šalies vadovas ir dar anksčiau – Sąjūdžio lyderis, jis įkūnijo tą bangą, kuri atvedė Lietuvą į Nepriklausomybę.
„Vytautui Landsbergiui mes dėkingi būtent už tuos istorinius nuopelnus, kurie išryškino Vilnių kaip sostinę ir grąžino į tikrų sostinių tarpą. Tai ir pagarba visiems žmonėms, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo – tiek dėl Sąjūdžio atsiradimo, tiek Sausio 13-osios aukoms“, – sakė meras.
Jis teigė suprantąs, kodėl dar neseniai aktyvioje politikoje buvęs, aštriai pasisakantis žmogus gali nepatikti daliai žmonių.
„Tai suprantama ir logiška, nedarau iš to tragedijos. Ir akivaizdu, kad tie alternatyvūs teikimai susiję su tuo, jog pati idėja, kam teikti ir kodėl, yra priimtina, bet ieškoma tarsi geresnės kandidatūros. Aš manau, kad nereikia ieškoti geresnės personalizacijos“, – įsitikinęs R.Šimašius.
Meras taip pat pabrėžė, kad Vakarų pasaulyje įsigalėjusi tradicija, kurios linkstama laikytis ir Vilniuje, kad garbės piliečio vardas suteikiamas iš esmės vienam žmogui ir paprastai tai yra gyvas žmogus.
Vytautui Landsbergiui mes dėkingi būtent už tuos istorinius nuopelnus, kurie išryškino Vilnių kaip sostinę ir grąžino į tikrų sostinių tarpą.
Teikia gyviems žmonėms
Vilnius vienintelį kartą, anot mero, padarė išimtį A.Brazauskui, kas sukėlė didžiulį ažiotažą.
„Tai yra gyvo žmogaus pagerbimas. Ir pats laikas tai padaryti – V.Landsbergis garbaus amžiaus, duok dieve, jam daug sveikatos, bet jis yra su mumis ir tikrai personalizuoja tą kovą“, – kalbėjo R.Šimašius.
Jo teigimu, suprantamas argumentas ir dėl dar aktyvaus V.Landsbergio dalyvavimo politikoje, meras priminė, kiek diskusijų sukėlė ir Nobelio taikos premijos teikimas Barackui Obamai už viltį.
„Tai sukėlė didelę diskusiją. Politikai yra po didesniu visuomenės taikikliu arba didesniu padidinimo stiklu. Menininkas, kuris tapo paveikslus ir yra miestiečiui įdomus, tokių didelių diskusijų nesukelia, priimamas lengviau. Jeigu politikas ne tos krypties, kuri patinka, tai tų diskusijų labai daug. Politikų dalia tokia yra, tą reikia suvokti. Kita vertus, politinis veikimas irgi yra labai svarbus mieste, taip nutinka, kad ir politikai tampa miestų garbės piliečiais“, – kalbėjo R.Šimašius.
Tarp Vilniaus garbės piliečių yra politikų – tai jau minėtas A.Brazauskas, JAV prezidentai George'as Walkeris Bushas ir Ronaldas Reaganas, Izraelio prezidentas Šimonas Peresas, buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimas Zbignewas Brzezinskis bei dar keletas kitų.
Kaip argumentą, kodėl neteikia Vilniaus garbės piliečio vardui gauti menininko Jono Meko, nors šią kandidatūrą jau kelis kartus siūlė Artūras Zuokas, R.Šimašius irgi įvardijo gyvų žmonių pagerbimą.
