Pinigus mokės po pirmų varžybų
– Penktadienį pasirašyta beveik 160 mln. eurų sutartis dėl daugiafunkcio komplekso, kuriame bus ir nacionalinis stadionas. Kada kokį nors veiksmą jau matysime ant Šeškinės kalno?
– Labai didelis etapas baigėsi, kuris užtruko daug ilgiau, nei turėjo. Praeitų metų kovą jau turėjome pasirašyti sutartį, bet teismai buvo užvilkinę. Dabar esame kito etapo pradžioje, t. y., pirmiausia derinamos projektavimo sąlygos, tik projektinė idėja yra aiški, su ja konkursą laimėjo koncesininkas. Bet dabar reikia parengti techninį projektą ir statyti.
Nuo dabar – 3,5 metų. Tai griovimas, techninio projekto rengimas ir statybos darbai. Ką noriu pabrėžti, už galutinį rezultatą atsakingas koncesininkas. Ką, kiek ir už ką mokės, mums nėra labai aktualu.
Pinigus viešasis sektorius – ir mes, ir valstybė, mokės tik tada, kai bus sužaistos pirmosios kontrolinės varžybos ir Tarptautinė futbolo federacija patvirtins, kad atitinka IV kategorijos stadiono statusą ir visa kita veikia sklandžiai.
Projektavimas ir griovimas gali vykti lygiagrečiai. Kas lengviau koncesininkui, negu pagal tipinius viešuosius pirkimus, jie ir rangovo gali ieškoti lygiagrečiai. Nes normaliai, jeigu būtų viešieji pirkimai, tai pirmiausia techninis projektas, o tik tada viešasis konkursas rangovui. Čia jie gali atsivesti strateginį partnerį, su kuriuo būtų sutarę.
Pinigus viešasis sektorius mokės tik tada, kai bus sužaistos pirmosios kontrolinės futbolo varžybos.
– Abejonių, ar tai tikrai koncesijos sutartis būta, teko jums tai ir teisme įrodinėti. Dabar diskusiją šia tema užvedė Skirmantas Malinauskas, kuris tvirtina, kad ši sutartis būtų koncesija, jei „BaltCap“ pastatytų savo lėšomis objektą, 25 metus jį operuodama prisiimtų rizikas ir gautų pajamas, kurios jos investiciją atpirktų. Tai vis dėlto koncesija čia ar ne?
– Man labai keista, kad Skirmantas, kiek mačiau, sako – „nieko nesuprantu, todėl yra tas ir tas ir tas“. Paprastai žmogus, jeigu ko nesupranta, eina išsiaiškinti. Čia veikia kitaip.
Labai džiugu, kad tiksliai įvardijote sumą, kiek mokesčių mokėtojams per 25 metus kainuos šito objekto – visų objektų – pastatymas ir išlaikymas, tai beveik 160 mln. eurų.
Labai dažnai girdžiu kitą sumą – arba 280 mln. be PVM ar 340 mln. eurų su PVM. Tai būtent ta suma, kurią pagal projektą koncesininkas gali surinkti iš privačių paslaugos naudotojų. Jeigu mes eisime į koncertą, varžybas, nuomosimės sales, tai bus tos sumos.
Labai dažnai girdžiu kitą sumą – arba 280 mln. be PVM ar 340 mln. eurų su PVM. Tai ta suma, kurią pagal projektą koncesininkas gali surinkti iš privačių paslaugos naudotojų.
Būkime atviri, tokio dydžio stadionai visiškai atsiperka tada, kai renginiai vyksta ne mažiau kaip kartą per savaitę, bet čia planuojama, kad nebus tiek tų renginių. Jeigu įvyks 30-40 renginių per metus, tai manysime, kad tai geras rezultatas. Visa kita yra viešojo sektoriaus subsidija.
Bet čia stadiono dalis, visa kita – darželis, futbolo, krepšinio, kiti aikštynai, bendruomenės centras su biblioteka, jaunimo klubu yra visiškai kitokio pobūdžio objektai, kur savivaldybė, Vyriausybė ir moka tuos pinigus.
– O kaip su rizika? Ar išties ją prisiima tik viešasis sektorius, ne koncesininkas?
– Tai koncesija, nes koncesininkas prisiima didžiąją rizikos dalį, pradedant nuo statybų rizikos. Nė euro nebus mokama, kol objektas visiškai neveiks. Jeigu paskui sutrinka veikla, tai irgi bus koncesininko rūpestis. Visas pagrindines rizikas prisiima koncesininkas.
Tą patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnyba po visų teismų, ir Centrinė projektų valdymo agentūra, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teisininkai, ir Vyriausybės teisininkai, ir savivaldybės teisininkai, ir privatūs teisininkai. Šešios kontoros patvirtino būtent tai, tačiau kažkam kažkas dar neaišku.
Tai arba kažkas labai tiki sąmokslo teorijomis, arba atidirbinėja politikai. Mano tikslas padaryti, kad objektas veiktų, kad būtų nuplauta gėda, kurią turime.
Pernai birželį atrodė, kad viskas jau palaidota. Tada ir Vyriausybės įsikišimas, ir teismų sprendimai. Prie Vyriausybės tada sakiau, kad jau palaidota. Bet nuo tada dedant pastangas reikalai pradėjo gerėti ir tikrai labai džiaugiuosi, kad priėjome prie šitos stadijos, kai visas atsakomybes perėmė koncesininkas.
Mūsų atsakomybės net nenumatytos projekte – pasirūpinti, kad rengiant techninį projektą jis būtų darnesnis, žalesnis, atitinkantis architektūrinius reikalavimus.
Norėjo mesti stadiono idėją
– Ar tai, kad trejus su puse metų nieko nemokėsite koncesininkui, ir yra ta pagrindinė garantija, kad „BaltCap“ statybų metu nepasitrauks iš projekto?
– Taip, tai turbūt pagrindinė garantija. Nes ir su Lazdynų baseinu turėjome tą problemą, kai vidury projekto konsorciumo pagrindinis dalyvis bankrutavo ir dėl to visoje Lietuvoje apie šimtas objektų sustojo, įskaitant ir kelis Vilniuje, tarp jų Lazdynų baseinas, o 55 proc. buvo pastatyta, tiek ir pinigų buvo sumokėta.
Natūralu, kad statytojas nori pastatyti ir pasiimti visą sumą, bet dalis jau sumokėta. Čia koncesininkas, kai bus įdėjęs vieną procentą, nieko nebus gavęs, kai įdės 51 proc. ar 61 proc., o nebus nė vieno euro įdėjęs, tai koncesininkas labiau nei bet kuris vilnietis lauks atidarymo ir pinigų gavimo dienos.
– Ar per visus tuos metus nuo pat jūsų pirmosios kadencijos pradžios nebuvo nė karto atėjusi mintis, kad atsisakykime daugiafunkcio komplekso, užteks mums ir stadiono už 40 mln. eurų?
– Buvo tų mąstymų, kad į viską čia reikia spjauti, atrodė, kad čia viskas jau numarinta. Bet tikrai džiaugiuosi, kad pavyko įsipūsti tvirtybės ir atkaklumo ir neatsisakyti to komplekso.
Stovi stadionas, naudojamas kartą per dvi savaites, o kitu laiku tuščia. Nebent kokio jaunimo su senomis „Audi“ susirinkimo vieta, grafičiai, tokia nejauki teritorija.
Man patiko, kaip vienas komentatorius sakė, kad jeigu europinių pinigų neliko, nedarykime to daugiafunkcio. Tai užduokime sau klausimą, kodėl ES reikalauja to daugiafunkcinio? Ar jie kokie durni, nesupranta?
Ne, jie atlikę labai daug tokių objektų analizių, kad dažnai norime pinigų ir bus pastatyti įspūdingi objektai. Bet pažiūrėkime po penkerių metu, tie objektai tokie vieniši, kaip dažnai sako urbanistai – balto dramblio porceliano parduotuvėje sindromas.
Stovi tas didelis stadionas, naudojamas kartą per dvi savaites, o visu kitu laiku tuščia. Kai tuščia – nebent kokio jaunimo su senomis „Audi“ susirinkimo vieta, grafičiai, tokia nejauki teritorija. Labai svarbu, kad tokie objektai būtų nuolat gyvi.
Todėl čia nėra svarbu, Europos ar ne Europos pinigai. Ankstesnė Vyriausybė nubraukė europinius pinigus, bet tai nereiškia, kad mes racionalumo atsisakytume.
Ir taip praktiškai pažiūrėjus – aukščiausio lygio futbolo varžyboms dvi treniruočių aikštės būtinos. Pridedi trečią ir gauni futbolo mokyklos pilną apkrovimą ir gerą išnaudojimą.
Nepjaus, bet ir naujų nesodins
– Pakalbėkime apie kitus milijonus – pristatėte ambicingą Žaliąją bangą, kurios metu ketinama pasodinti milijonus medžių, krūmų, vijoklių. Tačiau toks, sakyčiau, visiems turėjęs įtikti planas sukėlė nemažai diskusijų dėl robinijų.
Gamtininkas Valerijus Rašomavičius iš Botanikos instituto man sakė, kad šių medžių daroma žala natūraliai ekosistemai didesnė, nei malonumas akims jų žydėjimo metu. Ar vis dar manote, kad šis medis tinkamas Vilniaus miestui?
– Nesiimsiu čia spręsti dėl grožio ir žalos, gal specialistai daugiau pasakytų dėl poveikio aplinkai. Bet iš dalykinės pusės pasakysiu – 2018 metais buvo pakeistos invazinių augalų taisyklės, kad bet kuris augalas, įtrauktas į invazinių augalų sąrašą, nesvarbu, ar tai Sosnovskio barštis, ar uosialapis klevas, kurie labai pavojingi, ar robinija, kuri parkuose buvo sodinama, gali būti nupjautas be jokių pasekmių pjovėjui.
Kai matome, kiek mieste tokių augalų pasodinta, manome, kad negali būti su tais augalais tik juoda arba balta.
Kalbėjome ir su aplinkos ministru, kad būtų grįžta prie to, jog yra Raudonoji knyga, kur ypatingai saugomi augalai, Juodasis sąrašas, kur naikinti būtina bet kur pamačius, bet galbūt ir Pilkasis sąrašas galėtų būti, kad jeigu augalas pasodintas, gal jį palikime. Čia specialistai turės dar įdėti daug darbo.
Gal čia buvo labai daug aistros, prisiimu ir iš savo pusės, kad emocingai kalbėjau, nes man labai patinka žaluma ir norisi jos daugiau. Gal tai ir pasitarnaus geram, nes gal bus rastas geras sprendimas.
– Ar tai reiškia, kad bent jau naujai nesodinsite kol kas robinijų?
– Kol kas tikrai nesiruošiame to daryti. Bet eiti su pjūklais jų pjauti, ką suponuoja dabartinė tvarka, tikrai ne.
Dokumentų dar nepasirašė
– Mere, apie galimus interesų konfliktus po to, kai pranešėte sumainęs žiedus su Gilma Teodora Gylyte, jums teko aiškinti ir feisbuke, ir spaudos konferencijoje, ir turbūt kolegoms savivaldybėje.
Seimui, kurio Antikorupcijos komisija irgi svarstė šį klausimą, nusprendėte nebesiaiškinti. Kodėl?
– Nelabai kur ėjau, kas klausė – paaiškinau. Dažniausiai girdėdavau, kad žmonėms neįdomus mano asmeninis gyvenimas, tačiau kaip su tuo, tuo ir dar kitu. Iš socialdemokratų kalbėta, kad „jeigu tiesa tas ir tas, tai tuomet gal yra taip ir taip?“ Ne, netiesa, pagooglini ir žinai, kad ne tiesa.
Buvo daug tų spekuliacijų, nelabai netikėta, bet man atrodo, kad viskas skaidru, kaip tik įmanoma, ir viskas pateikta, į visus klausimus atsakyta. Neturiu ką ir pridurti. Jaučiu, kad tas klausimų ratas išseko, nes neturiu nei ko slėpti, nei ko gėdytis.
– Kai paskelbėte, kad sumainėte žiedus su Gilma Teodora Gylyte, teigėte, kad parašus padėsite kažkada po atostogų. Padėjote, sutvarkėte dokumentus?
– Dar ne. Žinote, grįžome, užsiregistravome, kažkada dabar turi sueiti tos dienos. Nesureikšminu tų registravimo dalykų, galiausiai santuoka yra (rodo žiedą – red.past.), tai, kas mums tikrai svarbu, o biurokratinius dalykus sutvarkysime.
Nesureikšminu tų registravimo dalykų, galiausiai santuoka yra, tai, kas mums tikrai svarbu, o biurokratinius dalykus sutvarkysime.
Reitingus paveikė
– Tame pačiame Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje konservatorius Jurgis Razma pasakė, kad politikui didžiausia bausmė yra neigiamas viešasis fonas, kurio Vilniaus meras gavo pakankamai. Jautėte tą neigiamą viešajį foną? Galbūt ir partijos vadovybei, kolegoms teko pasiaiškinti?
– Kažkiek jaučiu. Ir reitingas kiek pakritęs, visi tai komentavo. Bet kita vertus, su tais žmonėmis, su kuriais tenka dirbti, kurie kuria mieste, kurie kažką daro, jiems esu labai dėkingas už palaikymą. O žmonių yra visokių. (…)
Žinoma, tai buvo objektas, apie kurį galima buvo paplepėti žmonėms. Ką padarysi, paplepėjo, pasidarė kažkokias išvadas, bet esu labai dėkingas už palaikymą.
– Dėl trečiosios kadencijos nepersigalvojote? Štai ir stadionas kils.
– Kils labai daug dalykų – ir stadionas, Lazdynų baseinas kyla, ir koncertų salė kils. Ir gatvių standartą perkrovėme, einame į Vakarų pusę, į jaukias, žalias gatves. Daug kas keičiasi ir man bus smagu palikti miesto vadovo poziciją mieste su pagreičiu.
– Galbūt jau partijoje esate įsivardinę, kas galėtų būti kitas jūsų kandidatas?
– Ir pakalbėjome, ir dar kalbamės, džiaugiuosi, kad yra apie ką ir su kuo kalbėti.
– O jūs pats – esate aktyvus žmogus, turite planą ateičiai?
– Iš Laisvės partijos nedingstu, iš aktyvios politikos, kaip dabar esu, atsitraukiu. Bet Vilnius man kaip rūpėjo, taip rūpės, kaip ir likusi Lietuva. (…)
Nesu dar galutinai apsisprendęs, bet savivaldos rinkimuose, manau, dalyvausiu. Bet aktyvesnėje politikoje kol kas ne.
Kažką prasmingo tikrai veiksiu, o ką konkrečiai – dar renkuosi.
– Tai rinkimuose jus dar išvysime?
– Nesu dar galutinai apsisprendęs, bet savivaldos rinkimuose, manau, dalyvausiu. Bet aktyvesnėje politikoje kol kas ne.
– Matote save Vilniuje?
– Taip, Vilnius yra labai geras miestas gyventi.
– Bet Vilniuje turime ir Seimą, Prezidentūrą?
– Nespekuliuokime tuo kol kas.