„Manau, kad logiška būtų susitarti ir reikėtų susitarti. Aš tikrai labai norėčiau, kad būtų susitarta ir susitarta būtant paritetiniais pagrindais, o ne bandant primesti daugiau vienybės, nei jos yra, ir kažkokį kalbėjimą visų vardu. (...)
Tikrai yra, bent jau iš mūsų pusės durys nėra uždarytos, bet ne bet kokiomis sąlygomis. O tas „bet kokiomis sąlygomis“, man atrodo, to būna daug Lietuvoje ir tai nėra gerai“, – Žinių radijui penktadienį dėstė R.Šimašius.
Jis situaciją Seime vadino ne konfliktu, o „pasišnekėjimu ir pasiderinimu“ nesutariant dėl detalių. R.Šimašius taip pat aiškino, kad bendro bloko su konservatoriais nenorima sudaryti dėl smarkiai išsiskiriančių pozicijų, ypač žmogaus teisių, mokestiniais klausimais. Anot jo, diskusijos su kitomis opozicijoje likusiomis partijomis nevyksta.
Seimo statutas numato, kad jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi papildomomis opozicijos lyderio teisėmis, praktiškai jo statusas prilygsta Seimo vicepirmininkui.
Šią savaitę konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis viešai pareiškė, kad derybose dėl koalicijos lyderio „taškas padėtas“.
„Čia yra jo prognozė“, – G.Landsbergio poziciją Žinių radijuje įvertino R.Šimašius. Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas žurnalistams taip pat sakė iš pokalbio su G.Landsbergiu supratęs, kad deryboms kelias nėra užkirstas.
Konservatoriams trūksta vieno balso, kad jų frakcijos vadovas automatiškai taptų opozicijos lyderiu. Opozicinė konservatorių frakcija turi 31 atstovą, iš viso Seimo mažumoje – 63 Seimo nariai. Liberalų sąjūdis turi 14 mandatų Seime.
