Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas R.Šimašius neketina savęs sieti su šią politine jėga ateityje. Jis kartu su Vilniaus skyriaus vadove Aušrine Armonaite paskelbė, kad traukiasi iš Liberalų sąjūdžio. Jais pasekė ir daugiau – dar keletas liberalų pranešė palieką Liberalų sąjūdį. Apie tai pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ su R.Šimašiumi.
– Kodėl nusprendėte taip pasielgti?
– Visų pirma, dar pasakysiu, kad komitetas įsteigiamas tam, kad sutelktų vilniečius plačiai ir galėtume apginti tai, ką turime, ir žengti su viltimi toliau į priekį. Tą komitetą, labai džiaugiuosi, palaikė visi Liberalų frakcijos nariai savivaldybėje, visi 12 žmonių.
– Bet ten yra dalis atskilusių nuo jūsų liberalų ir šitie palaikė?
– Ne, šitie ne, jie nebėra liberalai iš seniau. Turbūt čia yra labai svarbus veikimo būdas, kas man yra priimtina – arba tu laikaisi tam tikrų vertybinių principų, arba nesilaikai. Čia nėra kažkokio tarpinio kelio, pilkosios zonos. Jeigu jiems pasirodė nepriimtinas tas miesto skaidrinimo ir vedimo pirmyn kelias, tie žmonės ir nuėjo kažkada, prieš metus, teko administraciją pertvarkyti, kad veiktų efektyviau ir t.t.
Seime, frakcijoje aš to nematau. Yra bandoma tarsi laikytis, laikomės kartu. Dėl ko? Kartais darosi sunku suprasti, nes kai „valstiečiai“ ar kiti inicijuoja įvairius draudimus, liberalai turėtų būti pirmieji, kurie sakytų „ne, mes esame už laisvą ir atsakingą žmogų“, bet ką realybėje matome? Pusė frakcijos balsuoja už tuos pačius apribojimus, o frakcijos vadovybė dėl to problemų nemato. Tai man tas yra nepriimtina iš esmės.
– Bet liberalų pirmininkas Eugenijus Gentvilas yra kreipęsis į Etikos komisiją ir laukia atsakymo, kas vis dėlto neteisus – ar partija, sustabdžiusi jūsų narystę, ar jūs patys, įsisteigę tą komitetą. Kodėl jūs nelaukiate išvadų, o paskubėjote nutraukti tuos saitus?
– Iš tiesų nenoriu skambėti arogantiškai, bet tas biurokratines procedūras, „sakė, atsakė, pasakė, įstatų punktas, vienas, kitas, trečias, penkioliktas...“ Tai iš tikrųjų nėra labai įdomu ir aktualu. Partijos valdyba E.Gentvilo inspiruota tikrai išsakė savo poziciją, kad tie žmonės, kurie eina šituo keliu ar Vilniuje, ar kituose miestuose, jiems yra stabdoma narystė automatiškai. Man toks kelias tikrai nėra priimtinas.
Tas pusiau taip, pusiau ne ir tas, žaidžiame, kad čia lyg ir draugai, lyg ir nedraugai, lyg ir palaikome, lyg ir nepalaikome, man atrodo, tiesiog savo munduro ir savo marškinių gelbėjimas. Aš apsisprendžiau, kad aš tikrai neturėčiau ir nebenoriu būti Liberalų sąjūdžio nariu, kad ir kiek jėgų būčiau įdėjęs į tą organizaciją ir, tiesą sakant, pačiu sunkiausiu jai metu lygiai taip pat.
– Gerai, bet žiūrėkite, ar kas nors kitas be to, kad tai buvo liberalai, jūsų paties, jus parėmę, jums sakė, kad jūs turite kažkokių galimybių tapti tuo meru? Jūs matote tokių šansų, kad nė vien artima jūsų aplinka jums tą sako, bet ir žmonės visai iš šalies?
– Tai iš tiesų, be abejo, kad taip, yra žmonės iš šalies ir per apklausas žmonės sako, bet tai turbūt neesminis dalykas. Aš pats puikiai žinau, kad ir kiek bebūčiau pasiekęs per tuos tris su puse metų, iš naujo ateina rinkimai, reikia pradėti tarsi nuo nulio. Reikia žiūrėti, kas bus tęsiama ir kas bus daroma naujai ir daugiau. Tai čia aš tikrai žiūriu labai realistiškai į tuos dalykus.
Taip, aš esu kandidatas numeris vienas, lyg ir daugiausiai palaikymo pagal apklausas turiu, bet reikia tarsi nuo nulio tai daryti, kad žmonės iš tikrųjų širdimi patikėtų, kad taip, mes judame pirmyn, ir su mano komanda galima daugiausia pasiekti, ir aš esu įsitikinęs, kad tą parodysime.
– Žinote, kodėl apie tai paklausiau? Paklausiu todėl, kad kas bus tada, jeigu jūs, tarkime, netapsite tuo meru, jūs nebebūsite Liberalų sąjūdžio narys ir tada su jumis tam tikra dalis liberalų tarsi ant ledo lieka. Ar jūs prisiimate atsakomybę už tuos žmones?
– Čia nėra kažkoks stumdymasis alkūnėmis prie lovio, kad dėl to reikia dabar pergyventi. Žmonės, bent jau kurie su manimi yra Liberalų frakcijoje, kol kas Liberalų frakcijoje, taip vadinasi kol kas Vilniaus miesto taryboje, jie atėjo daugiausiai galbūt ir iš romantinių paskatų ir iš noro miestą pastatyti ant kojų. Ir tikrai pavyko ir iš bankroto ištraukti, ir seniai užmirštas problemas...
– Bet gal pavyko ne dėl to, kad čia jūsų iniciatyva, o įstatymai pasikeitė?
– Tikrai ne vien, aš visą laiką sakiau, kad dar prieš rinkimus sakiau, kad 50 procentų nuo manęs priklauso, o 50 – nuo išorinių aplinkybių. Išorinės aplinkybės buvo palankios, ir mano, ir komandos indėlis irgi buvo didelis. Tai yra vienodai svarbu.
Iš tiesų nenumenkinčiau nei vieno, nei kito faktoriaus. Tai pavyko už ausų ir iš bankroto ištraukti, ir tas problemas pradėti spręsti, ir ateities ambicingų planų yra. Tai natūralu, kad tai yra tai, kas motyvuoja ir mane, ir mano komandos narius, o kažkokie ten variantai – bus, nebus, kas ten su kuo liks tai – neįdomu.
– Ar jums neatrodo, kad jūsų tas visuomeninis komitetas ir jūsų pasitraukimas tokiu momentu, nes iš tiesų prastose aplinkybėse yra atsidūręs Liberalų sąjūdis, pati partija, tai jūsų tas žingsnis, tarsi tokio žiurkių sindromo turi? Žinote, kaip sakoma, žiurkės pirmos bėga iš skęstančio laivo.
– Žinote, bandoma dažnai prikabinti visokias etiketes, aišku, čia tų žmonių apsisprendimas yra. Man tai labai aišku, aš buvau aktyvus Liberalų sąjūdžio narys ir tikrai siekiau, kad jis pasikeistų, persitvarkytų. Ir turėjau visą eilę savo siūlymų ir žingsnių, ir idėjų. Visą laiką labai skaidriai, atvirai ir aiškiai ant stalo.
Daugeliu atveju jos pasirodė nepriimtinos, tiesą sakant, ir dėl prezidento kandidatų atrinkimo, kaip kada, ir dėl dalyvavimo savivaldos rinkimuose, dėl tikro decentralizavimo. Tai nėra lengvas sprendimas šiandien, bet ateityje neišvengiamas ir būtinas.
– Jūsų kolega, vadinkime taip, nes yra vicemeras, Gintautas Paluckas, kitos partijos vadovas, sako, kad Liberalų sąjūdžio, kaip partijos, jau nebėra. Ką jūs manote apie Liberalų sąjūdį šiandien ir artimiausioje ateityje? Iš tiesų jau nebėra šios partijos?
– Tiesą sakant, tam tikra prasme sprendimas man išeiti yra sunkus, bet ir palengvėjimą atneša, nes, žinot, tas nuolatinis buvimas ir kapstymasis yra-nėra procedūros, dar kažkokie dalykai, jie yra mano supratimu truputėlį beprasmiai ir nelabai reikšmingi.
Tai aš tikrai džiaugiuosi, kad galiu dabar koncentruotis ne į tai yra ar nėra, ir kaip ten seksis E.Gentvilui ir komandai, o į tai, į ką ir noriu koncentruotis – į Vilnių ir jo sėkmę.
– Tai jums jau nelabai įdomu, kaip jie ten bus, nebus?
– Aš tikrai linkiu sėkmės geruose dalykuose, bet kad pasakyčiau, jog tai įdomiausias dalykas, kurį dabar sekčiau ir žiūrėčiau kasdien, vertinčiau, labai smarkiai išgyvenčiau, tai ne. Aš turiu dėl ko gyventi, gerokai svarbesnio.
– O ar jūsų paties planuose yra partija kokia nors kita, nes iš visuomeninio komiteto visada galima žygiuoti toliau ir burti toliau žmonės, kaip jūs sakote, bendraminčius, komandą, ir tai gali tapti partija?
– Dabar man Vilnius yra pagrindinis rūpestis ir tikslas, ar iš to gausis kas nors toliau, pažiūrėsime. Žinau tiktai, kad poreikis liberalioms idėjoms ir laisvės idėjomis yra labai didelis.
– Tai jūs neatmetate, kad tai gali tapti partija?
– Aš atmesti tikrai neatmetu tokios galimybės, nors konkrečių veiksmų neturiu ir netgi planų konkrečiau tikrai nedėlioju.
