R.Šimašius sako išsamiai susipažinęs su naujausia pažyma – jo nuomone, tai prieštarauja anksčiau savivaldybei siųstai LGGRTC pozicijai.
„Man šiek tiek keista, kad prieš kurį laiką, dar visai neseniai, buvo kita pažyma, kuri visiškai kitaip rašė, dabar turime dvi pažymas, kurios viena su kita visiškai nedraugauja. Tai, aišku, tą reikės kažkaip dialogo būdu išsiaiškinti“, – žurnalistams savivaldybėje sakė meras.
Jis sako sutinkantis su Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Arvydo Nikžentaičio nuomone, kad naujausia medžiaga nepaneigia ankstesnės, taip pat neatsako į visus klausimus ir savo ankstesnio sprendimo nuimti atminimo lentą nelaiko klaida.
TAIP PAT SKAITYKITE: Istorikas apie LGGRTC pažymą dėl J.Noreikos: turi galioti šaltinių kritikos principas
„Aš asmeniškai nemanau (kad tai klaida – BNS), bet argumentai, kurie pateikti, – juos reikia vertinti. Bet visiškai sutinku su Arvydo Nikžentaičio nuomone, kad kyla klausimų dėl tos medžiagos, nes ji ištraukta iš bylos, tam tikri gabaliukai. Ir kaip ten atrodo, ar čia yra pridenginėjimas, ar yra tikra medžiaga“, – aiškino jis.
Šiemet J.Noreikos atminimo įamžinimo Vilniuje klausimas buvo sukėlęs rezonansą visuomenėje.
J.Noreikai-Generolui Vėtrai skirtą atminimo lentą nuo Mokslų akademijos bibliotekos sienos Vilniuje dar balandį kūju sudaužė advokatu prisistatantis Stanislovas Tomas, Vilniaus valdžia suklijuotą lentą pakabino vėl, tačiau miesto mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu liepą ji vėl buvo nuimta.
Rugsėjį organizacijos „Pro Patria“ iniciatyva pagaminta nauja lenta, ji pakabinta ant bibliotekos sienos, bet šis veiksmas iki galo nebuvo suderintas su paveldosaugininkais.
Sostinės meras teigė nuimti lentą nusprendęs dėl to, kad J.Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą. J.Noreikos įamžinimo gynėjai pabrėžia jo vėlesnę antinacinę ir antisovietinę veiklą.