2017 04 28

R.Šimašius: valdyba G.Steponavičiui išsakė aiškią poziciją trauktis iš Seimo

Liberalų sąjūdžio valdyba išsakė aiškią poziciją, jog asmuo, sulaukęs oficialių įtarimų baudžiamojoje byloje, turėtų trauktis ne tik iš partijos, bet ir iš užimamų pareigų, teigia partijos vadovas Remigijus Šimašius.
Remigijus Šimašius
Remigijus Šimašius / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Anot jo, apie šią priimtą poziciją informuotas Gintaras Steponavičius, kuriam ketvirtadienį pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo siekiant naudos. G.Steponavičius traukiasi iš partijos ir frakcijos, bet Seimo nario posto nepalieka.

„Valdybos pozicija yra labai aiški: jei oficialūs įtarimai yra pareikšti, asmuo turi trauktis iš partijos. Jei nesitraukia pats, tuomet valdyba svarsto pašalinimo klausimus. Taip pat yra siūlymas išsakytas asmeniui pasitraukti iš kitų politinių pareigų, į kurias jis atėjo su Liberalų sąjūdžio vėliava. Apsisprendimas yra žmogaus – valdybos siūlymas ir išsakyta pozicija yra aiški“, – BNS sakė R.Šimašius, paklaustas, ar likdamas Seime G.Steponavičius elgiasi teisingai.

R.Šimašius sako nematantis pagrindo baimintis, jog įtarimai bus pareikšti jo vadovaujamai politinei partijai.

Anot R.Šimašiaus, apie pareikštus įtarimus G.Steponavičiui Liberalų sąjūdžio valdyba sužinojo būtent priiminėdama sprendimą dėl įtarimų sulaukusių asmenų.

Jis teigiamai įvertino Šarūno Gustainio sprendimą trauktis iš Vilniaus tarybos, sakydamas, kad jis jau kurį laiką turėjo specialiojo liudytojo statusą, o „viešumoje sklandantys įvairūs spekuliavimai apie Šarūno vaidmenį (...) partijai darė žalą“. Anot jo, ar prielaidos teisingos, dar turėtų atsakyti teisėsauga.

Liberalų valdyba G.Steponavičiui iš partijos siūlė trauktis pačiam, tuo metu Š.Gustainį pašalino. Anot R.Šimašiaus, skirtingi sprendimai priimti atsižvelgiant ir į skirtingą politikų laikyseną šioje istorijoje, ir į skirtingą viešumoje minimą jų galimą vaidmenį byloje.

Kaip anksčiau BNS tvirtino pats Š.Gustainis, prokurorai daugiausia domėjosi jo vaidmeniu bylos epizode, kuris susijęs su greitaisiais kreditais ir jo iniciatyva Seime svarstytomis Vartojimo kredito įstatymo pataisomis – jos turėjo užkirsti kelią griežtesnėms kreditų taisyklėms.

G.Steponavičiaus atveju prokurorams įtarimų sukėlė „MG Baltic“ grupės 15 tūkst. eurų parama dviem organizacijoms – G.Steponavičiaus vardo paramos fondui ir „Laisvės studijų centrui“. Pasak prokurorų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms, G.Steponavičius balsavo dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo.

„Valdybos nariams įtaką darė pati laikysena ir tos spekuliacijos viešumoje, kurios buvo apie tai, koks vaidmuo gali būti vieno ar kito asmens“, – BNS teigė R.Šimašius.

Liberalų vadovas teisėsaugos buvo apklausiamas kaip liudytojas du kartus, pastarąjį kartą – prieš mėnesį. Jis sako daugiau kvietimų liudyti nesulaukęs. Politikas taip pat užsiminė, kad ketino „pasitarti“ su tyrimą organizuojančiu prokuroru Justu Lauciumi.

„Buvo minčių, kad reikėtų pasitarti, bet pasitarimas neįvyko. Vienintelis liberalų vaidmuo ir tikslas, ką galime padaryti, kad greičiau byla baigtųsi, padėti teisėsaugai. Vienintelė tema, kuri gali būti nagrinėjama. Ne, jokios informacijos papildomai neturiu, jei turėčiau – su ja ir keliaučiau“, – sakė jis.

R.Šimašius taip pat sako nematantis pagrindo baimintis, jog įtarimai bus pareikšti jo vadovaujamai politinei partijai. „Bet be jokios abejonės, reikėtų klausti prokurorų, kaip bus“, – pridūrė jis.

Prokurorų atliekame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo yra pareikšti buvusiam liberalų vadovui Eligijui Masiuliui – jis įtariamas iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmęs per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai.

Buvęs Seimo narys, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys įtarimas kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Prokurorų duomenimis, vienas koncerno „MG Baltic“ vadovų R.Kurlianskis V.Gapšį už politinėmis reklamos nuolaidomis gautą 25 tūkst. eurų kyšį siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų „MG Baltic“ interesų naudai svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisas, balsuojant dėl kelio Vilnius–Utena projekto.

Pats R.Kurlianskis įtariamas papirkimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu disponavimu valstybės paslaptimi. Šiame tyrime dėl papirkimo ir prekybos poveikiu įtariamas ir pats koncernas kaip juridinis asmuo. R.Kurlianskis įtarimų savo atžvilgiu nekomentuoja, visi kiti įtariamieji kaltinimus neigia.

Kaip specialieji liudytojai byloje buvo apklausti „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, valdybos narys Romanas Raulynaitis ir Š.Gustainis.

„MG Baltic“ atstovai įmonei pateiktus įtarimus vadina prokuroro piktnaudžiavimu savo teisėmis ir psichologiniu spaudimu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis