Neorganinių medžiagų ir trąšų cheminės technologijos inžinieriaus technologo specialybę įgijęs R.Sinkevičius Seime dirba jau ketvirtą kadenciją.
Po 2012 metų Seimo rinkimų valdžią dalijantis socialdemokratams, Darbo partijai ir „tvarkiečiams“, tuomet Lietuvos socialdemokratų partijai priklausęs R.Sinkevičius buvo pasiūlytas tapti susisiekimo ministru.
Pas D.Grybauskaitę – šaltas dušas
Tačiau susitikimas su prezidente Dalia Grybauskaite, greičiausiai, nebuvo toks, kokio tikėjosi kandidatas.
Iš prezidentės kabineto R.Sinkevičius išėjo po kelių minučių ir į kalbas su žiniasklaida nesileido – tik vėliau 15min jis pripažino negalėjęs atsakyti į visus D.Grybauskaitės klausimus, o prezidentė jį egzaminavusi lietuvių ir anglų kalbomis.
Nors galbūt ir pats netikėjo, bet į pareigas R.Sinkevičius buvo paskirtas.
Ir jau po poros mėnesių paaiškėjo, kad į patarėjas jis pasikvietė buvusią „Achemos grupės“ darbuotoją Aušrą Railaitę. Pats R.Sinkevičius yra dirbęs trąšų gamykloje „Achema“ bei „Achemos grupės“ plėtros direktoriumi, iš viso – 24 metus.
Man labai patogu, kai mane veža G.Kirkilas. Visi galvoja, kad Gediminas.
2013-ųjų sausį 15min rašė, kad R.Sinkevičiui neįtiko asmeninis vairuotojas. Jis panoro į asmeninio vairuotojo pareigas grąžinti jau anksčiau susisiekimo ministrus vežiojusį partijos kolegos Gedimino Kirkilo brolį Gintarą.
„Man labai patogu, kai mane veža G.Kirkilas. Visi galvoja, kad Gediminas. Labai patogu, visi žiūri pagarbiai“, – tuomet 15min aiškino jis.
Vilniaus oro uosto vadovą – lauk
Nespėjęs dorai apšilti kojų ministerijoje, R.Sinkevičius ėmėsi pertvarkų. Tuomet 15min rašė, kad Vilniaus oro uosto (TVOU) vadovui Tomui Vaišvilai buvo be užuolankų pasakyta, kad metas rinktis daiktus.
Buvo spėliojama, ar šios pareigos neruošiamos kuriam nors iš bendražygių, tačiau vėliau nuogąstavimai nepasitvirtino – konkursą laimėjo su R.Sinkevičiumi ar socialdemokratais jokių aiškių ryšių neturintis teisininkas Gediminas Almantas.
Kokie ryškiausi R.Sinkevičiaus darbo susisiekimo ministru akcentai?
Vienas iš pagrindinių R.Sinkevičiaus siekių tapo kelio Vilniaus-Utena sutvarkymas.
2014 metais ministras pristatė planus rekonstruoti šį kelią viešosios ir privačios partnerystės būdu – kai viešąjį konkursą laimėjusiai įmonei už finansuotus darbus valstybė pinigus išmokėtų dalimis.
Buvo svajota, kad darbai prasidės 2016-aisiais, o baigsis – 2019 metais.
Apie pokalbius su R.Kurlianskiu teko pasakoti teisme
Būtent šis kelio rekonstrukcijos projektas tapo viena iš politinės korupcijos bylos dalių, kadangi juo domėjosi koncernas „MG Baltic“. Dėl to R.Sinkevičiui teko liudyti garsiojoje byloje.
Jei yra noras susitikt, aš manau, kad visada reikia susitikt.
Nagrinėjant šią bylą teisme paaiškėjo, kad R.Sinkevičius palaikė ryšius su dabar joje kaltinamuoju tapusiu buvusiu koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu. Tiek apklausoje pareigūnams, tiek vėliau teisme buvęs ministras prisipažino, kad su R.Kurlianskiu buvo susitikęs du kartus.
„Buvau toks ministras, kuriam nesvetimi susitikimai nei su merais, nei su administracijos direktoriais, verslo atstovais. Jei yra noras susitikt, aš manau, kad visada reikia susitikt“, – klausiamas, koks tikslas ministrui susitikinėti su R.Kurlianskiu, teisme kalbėjo politikas.
R.Sinkevičius teigė, kad R.Kurlianskiui pokalbių metu nieko slapto nepapasakojo, tik tuos dalykus, kurie buvo žinomi viešai.
Klausiamas, ar buvo kalbų apie paramą, R.Sinkevičius sakė pokalbio su verslininku pradžioje pasakęs, kad jokios paramos jam nereikia.
„Tų siūlymų visokių būna, geriau pradžioje apsibraukt raudoną liniją“, – kodėl, kaip teigia, iškart nei iš šio, nei iš to, ėmė R.Kurlianskiui kalbėti, kad paramos jam nereikia, teisme aiškino buvęs ministras. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Liejosi priekaištai dėl ministerijos valdomų valstybės įmonių
2015-ųjų gegužę nutiko skaudi nelaimė – į Baltijos jūrą nukrito lėktuvas An-2 su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu, jie žuvo. Tuomet dėl itin prastos komunikacijos, vėluojančių gelbėjimo darbų daug kritikos sulaukė ne tik R.Sinkevičius, bet ir tuometis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Po to sekė prezidentės D.Grybauskaitės priekaištai dėl bankrutuojančios valstybės įmonės „Lietuvos jūrų laivininkystė“, mat paaiškėjo, kad laivai įstrigo pasaulio uostuose – jie buvo areštuoti, įguloms nebuvo mokami pinigai, laivuose pakriko drausmė.
Tuomet prezidentė pareiškė, kad ministerija į įmonę žiūrėjo pro pirštus ir ja nesirūpino. Kritika čia nesustojo – prezidentė pabrėžė, kad ir kitos ministerijos valdomos įmonės yra valdomos aplaidžiai.
„Išties matome, kad ministerijos valdomos įmonės – o tokių valstybės įmonių yra 12 priskirtų šiai ministerijai, labai svarbių ir turto prasme, ir darbuotojų kiekiu. Tai ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, oro uostai, „Lietuvos geležinkeliai“ ir taip toliau. Matome, kad valdymas labai vangus, neefektyvus ir, net sakyčiau, aplaidus“, – 2015-ųjų liepą tikino D.Grybauskaitė.
Po metų valstybės vadovė R.Sinkevičiaus žinioje buvusiai sričiai negailėjo priekaištų ir savo metiniame pranešime. Prezidentė kalbėjo, kad susisiekimo įmonės veikia neefektyviai, nemoka dividendų.
„Pranešimų nekomentuoju iš principo“, – tuomet žiniasklaidos paklaustas apie D.Grybauskaitės priekaištus sakė R.Sinkevičius.
Griuvo „Lietuvos geležinkelių“ vadovas
Jo, kaip susisiekimo ministro, kadencijos pabaigą žymėjo su „Lietuvos geležinkeliais“ susijęs skandalas, kai 15min paskelbė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ ne mažiau kaip už 44,92 mln. eurų per savo antrinę įmonę Vilniaus lokomotyvų remonto depą be konkurso iš Rusijos bendrovės „Transmašholding“ pirko lokomotyvus.
Naujienų agentūra BNS atskleidė, kad didelės „Lietuvos geležinkelių“ paramos lėšos keliavo į premjero Algirdo Butkevičiaus ir kitų socialdemokratų vienmandates rinkimų apygardas.
2016-ųjų gruodžio 2 dieną atsistatydino ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka. Vėliau jis žiniasklaidai sakė, jog R.Sinkevičius jį bandė įkalbėti pasilikti, tačiau jis esą jautė, kad neturės ateinančios valdžios paramos.
Vienintelis iš ministrų laimėjo vienmandatėje
Gruodžio 13-ąją darbą pradėjo jau kita – Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, o R.Sinkevičiaus kaip susisiekimo ministro įgaliojimai nutrūko.
2016-ųjų Seimo rinkimuose R.Sinkevičius tapo vieninteliu tos Vyriausybės ministru, kuris Seimo mandatą iškovojo vienmandatėje apygardoje.
Iš viso vienmandatėse kandidatavo 11 ministrų.
Gėdos pridarė istorija su viskiu ir degtine
Prieš tapdamas ministru R.Sinkevičius buvo įsivėlęs į nemalonią istoriją, susijusią su alkoholiu.
2010-ųjų balandį „Lietuvos ryto televizija“ pranešė, kad parlamentaras po komiteto posėdžio svirduliavo Seimo koridoriais. Nors Seimo narys neigė, kad buvo išgėręs, televizija kabinete užfiksavo tuščius viskio ir degtinės butelius.
Vėliau R.Sinkevičius prisipažino gerokai išgėręs gimtadienio proga ir dėl to apgailestavo.
Tuometė Seimo pirmininkė Irena Degutienė jį buvo apskundusi parlamentarų etikos sargams, R.Sinkevičiaus elgesį svarstė ir socialdemokratų partija.
