„Tautinių mažumų įstatymas anksčiau galiojo ir niekas nepastebėjo, kad jis sukeltų kokių nors neigiamų pasekmių visai valstybei. Labai tikimės, kad šią pavasario sesiją, kaip ir buvo Vyriausybės, daugumos, kuri ne taip seniai susiformavo, pažadėta, atsiras teisės aktai ir bus pateikti parlamentui svarstyti“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė parlamentarė.
„Norisi tikėti, kad politikai labiau vertins tą teigiamą užtaisą, kurį atneša ties teisės aktai tautinėms mažumoms ir visiems Lietuvos piliečiams, negu vėl ieškos kokių nors nuogąstavimų ar menamų grėsmių“, – teigė ji.
R.Tamašunienė tvirtino, kad darbo grupės rengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas kol kas pridengtas „paslapties skraiste“ – teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska jį viešai komentuoja, tačiau niekas nematė pačio projekto.
Tautinių mažumų įstatymo Lietuvoje nėra nuo 2010 metų, kai baigė galioti tuometinė redakcija.
R.Tamašunienė taip pat teigė, kad nerimą kelia iš Vyriausybės pasigirstantys signalai atidėti susitarimo dėl lenkų kalbos gimtosios kalbos valstybinio egzamino įgyvendinimą.
Praėjusių metų rugsėjo 17 dieną Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai Algirdas Monkevičius bei Dariuszas Piontkowskis Vilniuje pasirašė lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje švietimo įgyvendinimo planą.
Jame, be kita ko, numatyta, iki 2022 metų įvesti valstybinį lenkų kaip gimtosios kalbos brandos egzaminą, o jo rezultatus prilyginti kitų valstybinių brandos egzaminų rezultatams stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas.
Šiuo metu Lietuvoje galima laikyti tik mokyklinį lenkų kalbos egzaminą.
„Tautinės mažumos mokykloje vaikas nuo pirmos iki 12 klasės mokosi gimtosios kalbos, ir ugdymas ten vyksta gimtąja kalba, bet baigus mokyklą, kaip nebūtų keista konstatuoti, jis neturi galimybės išlaikyti valstybinį savo gimtosios kalbos egzaminą ir pasitikrinti gimtosios kalbos, literatūros žinias“, – pirmadienį sakė R.Tamašunienė.
Pasak jos, dauguma moksleivių norėtų laikyti tokį egzaminą.
1994 metų balandžio 26 dieną Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Algirdas Mykolas Brazauskas bei Lechas Walesa pasirašė dvišalę draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį.
Jos įsipareigojo skatinti abipusiai naudingą bendradarbiavimą, sudaryti sąlygas lenkų tautinei mažumai Lietuvoje ir lietuvių – Lenkijoje „laisvai reikšti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį bei religinį tapatumą be jokios diskriminacijos ir visiškos lygybės prieš įstatymus sąlygomis“.
