V.Blinkevičiūtė po socialdemokratų prezidiumo posėdžio pagaliau atvertė kortas, kurios iki šiol buvo užverstos – ji premjere būti nesirengia.
Nesiruošia ilgametė europarlamentarė dirbti ir Seime, į kurį buvo išrinkta pirmuoju numeriu pagal partijos sąrašą, kai sulaukė per 91 tūkst. pirmumo balsų.
64 metų V.Blinkevičiūtė tikino nemananti, kad jos amžius leistų tinkamai atlikti Vyriausybės vadovo pareigas, o tautos išrinktųjų šventovėje neketinanti dirbti, kadangi nori pabaigti savo paskutinę kadenciją Europos Parlamente.
-
Tarptautinė žiniasklaida – apie V.Blinkevičiūtės abejones dėl premjero posto
-
„Esu pensininkė“: V.Blinkevičiūtė paskelbė, kad premjeru siūlo G.Palucką
-
B.Vėsaitė – apie V.Blinkevičiūtės pasirinkimą, ekstremalias keliones ir pirmininkavimą Seimui
-
I.Šimonytė negailestingai įvertino V.Blinkevičiūtės dramą: tai buvo kūno nuoma
-
TS-LKD vadovės V.Blinkevičiūtės sprendimas nestebina: rinkimus norėjo laimėti dėl fainumo
Vietoje jos vadovauti Ministrų kabinetui socialdemokratai siūlo Gintautui Paluckui – praeityje už piktnaudžiavimą teistam Seimo nariui, kuris, be darbo parlamente, yra dirbęs ir vicemeru bei administracijos direktoriumi Vilniaus miesto savivaldybėje.
Šiuos porinkiminius socialdemokratų sprendimus 15min įvertino MRU politikos ekspertė Rima Urbonaitė. Pateikiame visą pokalbį su politologe.
***
– Ar Vilijos Blinkevičiūtės atsisakymas eiti premjero pareigas jus įtikino?
– Kaip gali įtikinti, kai mes matėme Viliją Blinkevičiūtę, kuri tikino prieš tai, kad bus premjere. Taip, aš buvau viena iš tų, kuri netikėjo tuo, bet reikia pripažinti, kad tas argumentas, jog – žiūrėkite, žmonės juk balsavo ne konkrečiai už Viliją Blinkevičiūtę, o už socialdemokratų partiją, jis dega, kai mes iškeliame klausimą, o kodėl tada reikėjo taip primygtinai Viliją Blinkevičiūtė stumti į būsimos premjerės poziciją, versti ją pažadėti, kad ji bus ta premjere, jeigu jūs manėte, kad tai yra nereikšmingas dalykas ir kad žmonės vis tiek balsuos už partiją, o ne už ponią Viliją Blinkevičiūtę.
Tai yra tiesiog nelogiška. Tai jeigu jūs žinote, kad ji premjerės pareigų neis, tai kodėl jūs ją vertėte, iš esmės, žmonėms sudaryti įspūdį, kad ji tas pareigas eis, jeigu jau žmonės balsuoja vis dėlto už partiją, o ne Vilija Blinkevičiūtė yra vienas svarbiausių faktorių. Tai man atrodo, kad čia yra tiesiog pigus išsisukinėjimas, nes vos iškėlus šitą klausimą, Vilijos Blinkevičiūtės tas argumentas dėl balsavimo už partiją, o ne konkrečiai už vieną asmenį, truputėlį dega.
Aš nesakau, kad balsavo visi tik už Viliją Blinkevičiūtę, bet pasakyti, kad Vilija Blinkevičiūtė nebuvo tuo garvežiu ir nebuvo vienu rimtesnių magnetų, turbūt irgi yra visų klaidinimas, nes jeigu ji jau nebuvo tokia svarbi, tai kodėl jūs dėjote tiek pastangų, kad ji dalyvautų rinkimuose, kad ji vestų sąrašą ir kodėl jūs galiausiai ją įstūmėte į kampą tiek, kad ji turėtų būti premjere? Tokie argumentai, švelniai tariant, nedaro garbės tiems, kurie tuos argumentus dėlioja, ir pirmiausia pačiai poniai Vilijai Blinkevičiūtei.
– Man atrodo, kad mes galime turėti pirmą teistą premjerą. Kaip tai gali atrodyti rinkėjams, kaip tai vertinti?
– Aš manau, kad ta istorija yra pakankamai sena. Šitos rinkimų kampanijos metu ji per daug eskaluota nebuvo. Sakyčiau, kad gal labiau netgi tą istoriją primindavo Ramūnas Karbauskis, bet jeigu mes žiūrėtume į paskutinius Ramūno Karbauskio pranešimus, tai yra vakarykščius pranešimus, jis jau šito nebeakcentavo ir neminėjo kaip kažkokios išskirtinės sąlygos arba situacijos, dėl kurios jis į koaliciją nebeitų. Tai šitas paskui dingo. Ar mums tai reiks turbūt nuryti? Taip, kažkiek reiks. Kaip aš kartais sakau, na, turbūt siunčiamos pažymos iš ambasadų, kurios yra čia Vilniuje, į tam tikras valstybes bus turbūt su šituo būsimo premjero biografijos faktu.
Bet iš kitos pusės, mes žinom, kad jeigu dabar pritaria patys socialdemokratai, jeigu mes jau girdėjome ir prezidento gana pozityvų nusiteikimą, tai aš įsivaizduoju, kad neturėtų dabar šita istorija tapti kliuviniu.
Bet kad toks faktas yra ir kad jis, sakyčiau, yra tam tikra dėmė Gintauto Palucko biografijoje, tai taip, nes turbūt ir yra kebliausia būtent todėl, kad jis turi teistumą už tai, ką jis darė būdamas politiku. Tai čia turbūt ir yra, iš esmės, didžiausia bėda, bet ar tai yra kažkokia tragedija? Turbūt neįvardinčiau to kaip kažkokios tragedijos, esame mes čia visokių politikų matę ir turbūt iš to, ką dabar turime kaip alternatyvas, tai patys socialdemokratai ir pasirinko tai, ką mato kaip tinkamiausią.
– O koks jis kaip lyderis atrodo jūsų akimis?
– Šiaip, Gintautas Paluckas turi tokį keistą paradoksą, kad jis lyg ir neturi didžiulio populiarumo, pavyzdžiui, rinkėjų tarpe – mes matome pralaimimas tas pačias vienmandates apygardas, lyg ir nėra tas medijų nuolat mėgiamas politikas. Taip, jis medijose pastaruoju metu yra dažnai, bet turbūt dėl to, kad mes jį visi matėme kaip tam tikrą Vilijos Blinkevičiūtės pamainą ir kai Vilija Blinkevičiūtė negali, žinom, kad kalba Gintautas Paluckas.
Apie jį kaip tik jie atsiliepia kaip apie politiką, kuris geba kalbėtis, geba girdėti ir geba ieškoti kompromisų.
Bet nepaisant to, kad jis visada nebuvo toks populiarus rinkėjų tarpe, šiaip, patys kitų partijų politikai apie jį neatsiliepia neigiamai. Apie jį kaip tik jie atsiliepia kaip apie politiką, kuris geba kalbėtis, geba girdėti ir geba ieškoti kompromisų. Tai iš politikos lauko aš negirdėjau labai daug neigiamų atsiliepimų. Žiniasklaida, kuri irgi turi tamprų santykį su Gintautu Palucku, jeigu pažiūrėtume, taip pat nelipdė jokių etikečių, kad jis yra arogantiškas ar nesukalbamas, ar dar kažkoks, tai lyg ir jis tų savybių turi, nors paradoksaliai rinkėjų tarpe nebuvo iki šiol labai populiarus ir tikrai mes matėme, kad to populiarumo negalėjo, iš tikrųjų, niekaip įrodyti rinkimų metu.
Tiesa, dabar negali sakyti, nes šituose rinkimuose jis tam tikrą skaičių pirmumo balsų surinko, nebuvo kažkaip nureitinguotas partijos rinkėjų žemyn daugiamandatėje apygardoje, bet tas galbūt būtent populiarumo stokojimas gali kurį laiką būti problema.
Bet jeigu kalbėtume apie jį kaip apie tą, kuris klausiamas, kaip dirbs, kaip ieškos sprendinių, tai bent jau, kiek aš esu girdėjusi iš politikos lauko tam tikrų vertinimų, tai tie vertinimai nebuvo labai neigiami, bet aišku, tos lyderystės mes labai ryškiai ir nematėme, bet matėme vieną epizodą – socialdemokratų skilimo epizodą ir Gintauto Palucko pirmininkavimo partijai epizodą.
Tas epizodas, pripažinkime, irgi nebuvo labai sėkmingas, nes Gintautas Paluckas galiausiai buvo pakeistas ne ko kito, o Vilijos Blinkevičiūtės toje pozicijoje ir kai ji atėjo, partija bent jau po truputėlį pradėjo reitinguose kilti į viršų.
Tai dėl to, sakyčiau, kad ta Gintauto Palucko lyderystė vertintina nevienareikšmiškai – iš vienos pusės lyg ir girdi apie tokį politiką, kuris geba kalbėtis ir susitarti, bet iš kitos pusės mes matome, jog rinkėjai neduoda to pasitikėjimo kredito, vadovavimas partijai irgi nebuvo labai sėkmingas.
Tai dėl to mes turime tokius galbūt netgi vieni kitiems prieštaraujančius argumentus ir turbūt tik jo realus darbas parodys, koks jis iš tikrųjų yra politikas ir kiek jis turi to potencialo, kai jis gaus turbūt vienas sudėtingiausių valstybėje pareigų. Jeigu taip nutiks, nes dar, aišku, reikia ir prezidento pozicijos ir, žinoma, reikia, kad ir Seime jo kandidatūrai būtų pritarta.
– Turėjome Šimonytę, turėjome Skvernelį, dabar gali būti, kad turėsime Palucką. Kaip jis šiame kontekste atrodo?
– Gintauto Palucko patirtis gal yra kiek menkesnė, nes, pavyzdžiui, Ingrida Šimonytė buvo padirbėjusi ir ministre – finansų ministre, ir tai yra vienas, sakyčiau, sudėtingesnių portfelių. Iš esmės, finansų ministrai būna vadinamoji dešinioji premjerų ranka. Gintauto Palucko įdirbio daugiau yra savivaldoje ir, reikia pripažinti, mažiau, kalbant apie parlamentą, ir dar mažiau, kalbant apie Vyriausybę. Tai čia patirties trūkumas buvo.
Saulius Skvernelis, beje, premjeru tapo turėjęs ministro patirties irgi. Tai Gintautui Paluckui, nesakau, kad tai bus visiška naujovė, galų gale, žmogus jau yra padirbęs ir parlamente kurį laiką, bet, aišku, jeigu žiūrėtume į tą grynąją patirtį, tai aš sakyčiau, kad jos yra šiek tiek mažiau negu turėjo Saulius Skvernelis ir Ingrida Šimonytė.
Kaip tai atsilieps darbui, turbūt kol kas vertinti yra gana sudėtinga, bet žiūrint į patirties kontekstą Gintautas Paluckas jos turbūt turi šiek tiek mažiau.
– Ačiū jums už pokalbį.
Už ką teistas G.Paluckas?
15min primena, kad teismo nuosprendį piktnaudžiavimo byloje, susijusioje su neskaidriu žiurkių naikinimo paslaugų konkursu sostinės savivaldybėje, tuo metu 31-erių G.Paluckas išgirdo 2010 metų pabaigoje.
Jis gavo dvejus metus kalėjimo, šią bausmę atidedant metams, už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir turėjo grąžinti į biudžetą daugiau nei 57 tūkst. litų (16,5 tūkst. eurų).
Vėliau Apeliacinis teismas G.Palucką išteisino, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 metų pradžioje pakeitė sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo skirtą bausmę.
Bylos duomenimis, savivaldybė sąmoningai sužlugdė viešųjų pirkimų konkursą, o po to pasirašė deratizacijos paslaugų sutartį su valdiška įmone bei nustatė didesnius tarifus nei ta įmonė siūlė konkurso metu. Tąsyk savivaldybė neteisėtai išvengė pirkimo paslaugų sutarties sudarymo su įmone „Dezinfa“, kuri pasiūlė mažiausią paslaugų kainą.
2013 metų balandį G.Palucko teistumas buvo panaikintas. Pats G.Paluckas teigė padaręs klaidą, tačiau reikia žiūrėti į ateitį.
