Steigiamajame partijos suvažiavime pirmininkė, Seimo narė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad apie 90 procentų Laisvės partijos narių niekada nėra dalyvavę politikoje.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė R.Urbonaitė 15min teigė, kad partijos jaunumas ir naujumas gali tapti pliusu, tačiau sėkmė rinkimuose priklausys nuo struktūros stiprumo.
„Viena vertus, tam tikras naujumas, tai, kad į politiką ateina nauji žmonės, kad žmonės apskritai mato prasmę įsitraukti į politikos procesus, kad nesibaimina stoti į politines partijas, kurios pačių politikų suformuotos tarsi kažkokie negatyvūs dariniai, gali būti tam tikras pliusas.
Kita vertus, kyla klausimas: o kas tie žmonės? Kitaip tariant, svarbu, kiek jie yra kompetentingi kitose srityse, ar gali tą savo patirtį atnešti (į partiją), joje pasinaudoti savo žiniomis, kokie jų tikslai. Nes jei jie ateina tiesiog pabūti, kyla klausimas, kiek tai bus efektyvu“, – teigė politologė.
Pasak R.Urbonaitės, svarbiausia – partijos gebėjimas turėti labai stiprią struktūrą ir proaktyvius, sistemiškai veikiančius narius.
„Struktūra turėtų būti koncentruota ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Skyrių, organizacijos, atskirų dalių stiprumas – partijai svarbiausi dalykai“, – tikino ji.
Konkurencija su LRLS
Laisvės partija – ne vienintelė Lietuvoje pristatanti save kaip liberalią politinę jėgą. Taip pat veikia politinės korupcijos skandalo supurtytas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS), iš kurio pasitraukė Laisvės partijos steigėjai A.Armonaitė bei Remigijus Šimašius, ir Artūro Zuoko vedama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).
R.Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad A.Zuoko partija „jau kurį laiką sunkiai išlipa iš Vilniaus regiono lygmens“. Savo ruožtu Laisvės partija signalizuoja siekį konkuruoti su LRLS: būtent jiems naujoji politinė jėga gali pakišti koją patekti į 2020-ųjų Seimą daugiamandatėje apygardoje.
„Manau, kad LRLS ta konkurencija nėra labai gera žinia, nes jie patys balansuoja ties 5 proc. riba. Todėl kažkieno perimti keli procentai balsų gali labai rimtai jiems sukliudyti“, – 15min sakė MRU lektorė.
R.Urbonaitės teigimu, Laisvės partijos potencialas susikeisti su LRLS priklausys nuo dviejų dalykų.
„Nuo to, kiek partijos struktūra bus stipriai išvystyta, ir ar ji veiks nuolat, sistemiškai, bei kiek partija sugebės skleisti tam tikrą žinią.
Labai svarbu ir tai, kas bus šalia Armonaitės ir Šimašiaus. Vien jų neužtenka, tą pagrindinį frontą turi laikyti dar bent 3-4 žmonės. Kitaip tariant, Laisvės partijai reikia daugiau rimtesnių sunkiasvorių, kurie galėtų sustiprinti įvaizdį ir pasitikėjimą“, – mano politologė.
Pasak R.Urbonaitės, Laisvės partijai reikia daugiau „rimtesnių sunkiasvorių, kurie galėtų sustiprinti įvaizdį ir pasitikėjimą“, antraip bus sunku konkuruoti su LRLS.
Antraip, pasak R.Urbonaitės, bus sunku konkuruoti su LRLS. Politologė neatmetė galimybės, kad konkurencija gali pakenkti abiem liberalioms partijoms.
Jaunimo aktyvumas partijai palankus?
Pirmajame LR Prezidento rinkimų ture dalyvavo rekordinis skaičius jaunų rinkėjų: 44,9 proc. 18-24 metų amžiaus ir 47,3 proc. 24-29 metų amžiaus žmonių.
Pasak R.Urbonaitės, viena vertus, jaunimo aktyvumas Laisvės partijai – geras ženklas, kita vertus, dėl jaunų rinkėjų balsų aktyviai konkuruoja ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
„Jaunimas balsuos dar ilgus metus. Todėl turėti ištikimą, suformuotą rinkėją, kuris yra jauno amžiaus, yra ilgalaikė investicija. Nes jei jis balsuos ir būdamas vyresnio amžiaus, galima pabandyti jį išlaikyti. Partijoms visada geriau investuoti į jauną rinkėją“, – teigė politologė.
LRLS korupcijos šleifas nepersekios
Ar LRLS politinės korupcijos skandalo šleifas gali persekioti buvusius partijos narius A.Armonaitę ir R.Šimašių, net jei jie byloje nefigūruoja?
„Šimašius ir Armonaitė todėl ir pabandė atsiriboti, nes LRLS vadinamasis perkrovimas, atsikratymas to šleifo, kuris juo persekioja nuo 2016 metų gegužės, sunkiai pavyko. Žinoma, jie tam tikrą potencialą parodė ir 2016 metų Seimo rinkimuose.
Kita vertus, problema, kad po tų rinkimų, kai jie gavo vieną pasitikėjimo kreditą, jie turbūt jo tinkamai neišnaudojo. Tačiau tai – LRLS problemos“, – 15min sakė politologė.
Pasak R.Urbonaitės, būtent todėl Laisvės partija akcentuoja, kad joje yra labai daug naujų žmonių, kurie su korupcijos skandalu nėra niekaip susiję.
„Galbūt dar šiek tiek kažkas gali suabejoti, tačiau jų (R.Šimašiaus ir A.Armonaitės – red.) situacija yra žymiai geresnė negu LRLS. Manau, korupcijos skandalas neturėtų labai gadinti situacijos – jie turi nemažai šansų nuo jo visiškai atsiriboti“, – mano MRU lektorė.
Įsteigta partija
Birželio 1-ąją įsteigta partija pagrindiniais prioritetais įvardijo švietimą, žmogaus teises ir ekonomiką. Pasak pirmininkės A.Armonaitės, „mums pagrindinis ir svarbiausias visa ko matas yra asmens laisvė“. Su Laisvės partijos siekiais ir idėjomis galite susipažinti čia.
Naują partiją įkūrę A.Armonaitė ir R.Šimašius politinės korupcijos byloje įtariamą Liberalų sąjūdį paliko lapkričio 2-ąją ir kartu išsivedė būrį Vilniaus skyriaus narių.
Jie teigė partiją paliekantys po nesutarimų su jos vadovybe, kilusių dėl Vilniaus skyriaus sprendimo kitų metų savivaldos ir merų rinkimuose dalyvauti ne su partijos, o su komiteto sąrašu.
