„Pagrindinė priežastis buvo jo nesusisiejimas su jokia konkrečia partija. Gali būti, kad balsus taip pat padėjo pritraukti ramus bendravimo būdas ir Valdo Adamkaus palaikymas“, – BNS pirmadienio naktį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius.
Pasak R.Vilpišausko, konservatorių remiama Ingrida Šimonytė antrajame ture nesugebėjo gauti papildomų balsų, nes už kitus kandidatus prieš dvi savaites balsavusių rinkėjų antrasis pasirinkimas buvo G.Nausėda.
„I.Šimonytei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai padėjo organizacine prasme, ji sugebėjo gauti daugiau balsų nei konservatoriai Seimo rinkimuose, bet tai kartu sukūrė tam tikrus apribojimus“, – sakė politologas.
Jo vertinimu, kai kuriuos rinkėjus galėjo nemaloniai nuteikti ir I.Šimonytės atsisakymas susitikti su Seimo frakcijomis.
R.Vilpišausko teigimu, G.Nausėdos dabar laukiantys didžiausi darbai – komandos suformavimas ir sutarimas su valdančiaisiais Seime dėl permainų Vyriausybėje.
„Manau, kad pirmiausias darbas – komandos suformavimas ir atsirinkimas, su kuo dirbti, nes bus mėginančiųjų daryti įtaką ne viešo intereso labui, o įgyvendinant savo darbotvarkę – ir tarp politikų, ir įvairių verslo grupių“, – kalbėjo politologas.
„Kitas klausimas – kaip sutarti dėl naujos Vyriausybės su valdančiaisiais Seime, įskaitant ir ministrų kandidatūras, nes veikiausiai Ministrų kabinetas keisis ir keisis reikšmingai“, – teigė R.Vilpišauskas.
Anot politologo, šiemet rimčiausias išbandymas bus kitų metų biudžeto priėmimas, artėjant Seimo rinkimams.
„Kiti metai yra rinkimų metai ir čia gali būti įvairių valdančiųjų mėginimų parodyti savo dosnumą rinkėjams. Prezidentas turės gan rimtai veikti kaip tam tikras saugiklis“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
Jo teigimu, G.Nausėdos laukia dideli iššūkiai, siekiant įgyvendinti savo rinkimų pažadus sumažinti socialinę nelygybę, nes šie rodikliai priklauso ne tik nuo valdžios institucijų veiklos, bet ir platesnių ekonominių procesų.
„G.Nausėdos įvardyti rodikliai dėl nelygybės, atlyginimų skirtumo tarp Vilniaus ir kitų regionų yra gana ambicingi, jie priklauso ne nuo prezidento ir ne tik nuo šalies institucijų, bet ir nuo platesnių ekonominių rinkos procesų“, – sakė R. Vilpišauskas.
Tarptautinėje politikoje didžiausi iššūkiai bus santykiai su Rusija ir Baltarusija, įskaitant problemą dėl Astravo atominės elektrinės, taip pat įtampa transatlantiniuose santykiuose, sakė politikos ekspertas.
