„Šalia tokio teigiamo, pakilaus kalbėjimo apie Lietuvos tarptautinius vertinimus, sakyčiau, yra ta kritika, kuri aiškiai buvo skirta dabartiniams valdantiesiems ir jų vykdomoms reformoms, nors ir pernelyg nedetalizuojant to, kas, prezidentės nuomone, yra kritikuotina“, – BNS antradienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius.
„Šįkart labai mažai buvo jos pačios siūlymų, kaip jinai matytų tas reformas švietimo, sveikatos apsaugos, pensijų reformą ir panašiai“, – pridūrė jis.
Šalies vadovė metiniame pranešime sukritikavo valdančiųjų iniciatyvas įvesti „vaučeriais“ vadinamų maisto kuponų sistemą, perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną, pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą, mokytojų apmokėjimo modelį, gydymo įstaigas ir sakė, kad kontroversiški valdžios sprendimai mažino investuotojų pasitikėjimą Lietuva.
Pasak R.Vilpišausko, daugiausiai kritikos prezidentės pranešime sulaukė Seimas ir valdantieji.
D.Grybauskaitė supeikė politikų išpuolius prieš Konstituciją, žiniasklaidą, kritikavo dėl netinkamos politinės kultūros ir noro kontroliuoti visuomenę.
Šįkart labai mažai buvo jos pačios siūlymų, kaip jinai matytų tas reformas švietimo, sveikatos apsaugos, pensijų reformą ir panašiai, – R.Vilpišauskas.
Anot VU TSPMI direktoriaus, prezidentės pareiškimai apie vertybinę užsienio politiką priminė kadenciją baigusio šalies vadovo Valdo Adamkaus metinius pranešimus.
Jo teigimu, D.Grybauskaitė taip pat reiškė lūkestį, kad liepą prezidento pareigas pradėsiantis eiti Gitanas Nausėda „nebus pasyvus politinio gyvenimo stebėtojas“.
Šalies vadovė pareiškė paramą atsinaujinusioms politinėms partijoms, nors dar prieš ketverius metus sakė esanti joms alergiška.
R.Vilpišauskas sakė, kad prezidentė rado būdą pagirti partijas, akcentuodama jų sprendimą drąsiau įsileisti jaunimą.
„Sakyčiau, kad čia irgi toks rastas kampas, kaip pozityviai pasižiūrėti į politinių partijų veiklą“, – kalbėjo politologas.
D.Grybauskaitės kadencija baigsis liepos 12 dieną.
