„Terminų tikrai bus laikomasi, nes tai yra žaidimo taisyklės, kurių negalima pažeidinėti, jei ir derybos vyksta sudėtingai. Nemaža tikimybė, kad šie terminai bus išnaudojami maksimaliai, ir kol kas neaišku, ar bus laiku suformuota tokia koalicija, kuri turėtų Seime daugumą ir suderintą Vyriausybės programą. Tai dar neatsakytas klausimas. Sprendžiant iš to, ką mes girdime, tiek iš konservatorių, tiek iš socialdemokratų, didelio entuziazmo šių partijų atstovai nerodo dalyvauti koalicijoje su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, – BNS sakė R.Vilpišauskas.
Pagal Konstituciją, naujai išrinktą Seimą į pirmąjį posėdį kviečia prezidentas. Šis posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, t. y. galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo.
Tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį, Vyriausybė grąžina įgaliojimus prezidentui, o prezidentas paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, prezidentas ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti premjero kandidatūrą. Ministrą pirmininką skiria prezidentas Seimo pritarimu.
Premjeras ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę bei pateikia svarstyti jos programą. Jeigu Seimas nepritaria šiai programai, premjeras ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia svarstyti naują programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Kol kas, pasak TSPMI vadovo, galimi įvairūs scenarijai – nuo „valstiečių“ ir socialdemokratų ar konservatorių koalicijos, taip pat vienų „valstiečių“ su mažesnėmis frakcijomis, iki pirmalaikių rinkimų. Mažiausiai realus scenarijus politologui atrodo mažumos Vyriausybė.
„Kol kas įvairūs scenarijai atrodo galimi, nuo „valstiečių“ – socialdemokratų, ar „valstiečių“– konservatorių, ar „valstiečių“ su keliomis mažesnėmis frakcijomis Seime koalicija, iki priešlaikinių Seimo rinkimų“, – sakė politologas.
Tuo metu mažumos Vyriausybės variantas, jo teigimu, mažai tikėtinas.
„Toks scenarijus sunkiai įmanomas, Lietuvoje nedaug patirties, ir tokia Vyriausybė nuolat rizikuotų nestabilumu. Aš abejoju, ypač vertinant konfrontacinę politiką, kuri būdinga Lietuvai tarp pozicijos ir opozicijos, man šis scenarijus labai menkai tikėtinas atrodo“, – sakė R.Vilpišauskas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seimo rinkimuose iškovojo 56 mandatus. Antri likę konservatoriai gavo 31 parlamentaro mandatą. Trečią vietą užėmę socialdemokratai Seime turės 17 atstovų, ketvirti liko Liberalų sąjūdis su 14 mandatų.
