„Man atrodo, jos pasisakymas buvo parodytas tiesiogiai ir niekas negalėjo iškraipyti tos frazės apie tai, kad „galėtų būti įsteigta institucija“, cituoju. Tai, ką dabar ji pakomentavo, yra pozicijos keitimas ir manau, kad tai akivaizdu“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas R.Vilpišauskas.
Jis spėjo, kad pagrindinė prezidentės persigalvojimo priežastis gali būti „kritiška visuomenės ir komentatorių reakcija į šį pasiūlymą“, kuris, jo nuomone, yra „prastai paruoštas politinis veiksmas“, kaip ir pirmadienį vykęs susitikimas su socialinės apsaugos srities tarnybų atstovais.
„Tai ne pirmas toks surengtas pasitarimas su atsakingomis institucijomis, kuris labiausiai panašus į parodomojo pobūdžio akciją, o ne į politinių – administracinių pajėgų telkimą ilgalaikiam darbui sprendžiant konkrečias problemas“, – įvertino R.Vilpišauskas, kartu sutikdamas, jog politikai turi reaguoti į rezonansinius įvykius.
Jis pabrėžė, kad prezidentės metų įvykių apžvalgoje teisingai identifikuotos problemos dėl per mažo dėmesio rytų Lietuvos problemoms, bet didesnio finansavimo skyrimą politologas įvardino tik kaip vieną iš priemonių mažinant regiono atskirtį.
Pasak jo, prezidentės ketinimas teikti antrai kadencijai Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko kandidatūrą neturėtų stebinti, nes jam nebuvo išsakyta ir viešos kritikos. Tuo metu švelnėjančią poziciją dėl valdančiųjų partijų vykdomos politikos, kritikos vengimą jis įvardijo kaip galimą artėjančių rinkimų ženklą.
„Nebūtų nuostabu, jei prezidentė vis nuosaikiau kalbėtų tiek apie valdančias, tiek apie kitas parlamentines partijas – artėjant rinkimams, tokia laikysena rodytų jos tam tikrą neutralumą. Kitas galimas aiškinimas susijęs su galbūt esančiais tam tikrais susitarimais, galbūt mainais už generalinio prokuroro kandidatūros palaikymą, galbūt susijęs ir su besibaigiančiu Darbo partijos procesu ir nenoru pasakyti kažko, kas būtų susieta su teismo procesu“, – sakė politologas.
„Manyčiau, kad galėtų būti įsteigta institucija, kaip, pavyzdžiui, vaikų teisių apsaugos inspekcija, kuri galėtų ir padėti savivaldai, ir teikti metodologinę pagalbą, bet taip pat ir kontroliuoti, nes dabar matome visišką atsakomybės stoką, nežinojimą tiksliai, kas ir kokiais kriterijais remiantis gali priimti sprendimą, pavyzdžiui, paimti vaikus iš labai agresyvios aplinkos šeimose“, – pirmadienį žurnalistams sakė šalies vadovė po susitikimo su institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą, vadovais.
Tačiau ketvirtadienį šalies vadovė poziciją pakeitė iš esmės.
„Niekada nesu pasakiusi: institucijos papildomai kaip tokios (...). Aš pasakiau – naujos funkcijos, inspekcinės. Šitą funkciją gali perimti bet kuri institucija, kuri jau dabar yra sukurta“, – metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė šalies vadovė.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Kėdainių rajone, Saviečių kaime, 1979 metais gimęs vyras buitinio konflikto metu smurtaudamas privertė iš namų pabėgti savo sugyventinę, o du iš keturių savo vaikų – dvimetį berniuką ir keturių mėnesių mergaitę – sumetė į kieme esantį šulinį.Kauno apylinkės teismas sekmadienį leido šį vyrą suimti trims mėnesiams.
