Už šią kandidatūrą per slaptą balsavimą buvo 75 parlamentarai, prieš – penki politikai, dešimt susilaikė.
Sociologo ir žurnalisto išsilavinimą turintis M.Martišius yra dirbęs televizijoje „11 kanalas“, naujienų agentūroje BNS, savaitraštyje „Laikas“, dirba dėstytoju Vilniaus universitete ir Generolo Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. LRTK jis dirba nuo 2013 metų.
Rugsėjį Seimas patenkino LRTK pirmininko E.Vaitekūno atsistatydinimo pareiškimą. Jis liko dirbti komisijos nariu.
Atsistatydinimo pareiškime E.Vaitekūnas nurodė, kad postą palieka, nes gerai nemoka užsienio kalbų, dėl to esą nedalyvavo daugelyje svarbių renginių užsienyje ir susitikimų su užsienio svečiais. Tačiau vėliau jis pripažino, kad tokį žingsnį lėmė pavasarį Seimo patvirtintos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvados.
NSGK išvadose, be kita ko, remiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta medžiaga, konstatuota, kad koncerno „MG Baltic“ atstovai siekė įgyti įtakos Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. Išvadose nurodyta, kad LRTK vadovu paskyrus E.Vaitekūną koncerno atstovai, palaikydami neformalius ryšius ir gaudami iš jo vidinę informaciją, siekė, kad koncerno valdomos žiniasklaidos priemonės įgytų konkurencinio pranašumo ir įtakos.
VSD parlamentarams teiktoje medžiagoje nurodė, kad E.Vaitekūnas įdarbino LRTK administracijoje televizijos LNK generalinei direktorei bei tuometinei Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentei Zitai Sarakienei artimus asmenis, patarė skųsti komisijos LNK skirtą baudą teismui, prašė parodyti dukrą per televiziją, reklamuoti jo draugų koncertus.
LRTK reguliuoja ir prižiūri radijo ir televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą.
