Iš 1417 liepos vidury eilėje gauti socialinį būstą buvusių šeimų 694-ios buvo po vieną gyvenančių žmonių. Iš jų nuomos mokesčio kompensacija naudojasi tik 137 – vos 19,74 proc. Ir tai tikrai mažas skaičius, kadangi gausesnės šeimos kur kas mieliau priima tokią savivaldybės pagalbą.
Štai dviejų asmenų šeimų eilėje yra 326, būsto nuomos kompensacijų pageidavo 88 (27 proc.), trijų asmenų – 82 šeimos iš 200 (41 proc.), keturių asmenų – 44 iš 115 (38,26 proc.), penkių asmenų – 27 iš 59 (45,76 proc.), šešių asmenų – 7 iš 15 (46,67 proc.), septynių asmenų – viena iš trijų, o aštuonių – dvi iš trijų.
Vienišiams per brangu
Iš 1417 liepos vidury eilėje gauti socialinį būstą buvusių šeimų 694-ios buvo po vieną gyvenančių žmonių. Iš jų nuomos mokesčio kompensacija naudojasi 137.
Taip yra todėl, kaip aiškina G.Paluckas, kad po vieną gyvenantiems žmonėms nuomos mokesčio kompensacija yra paprasčiausiai per maža – jiems per mėnesį skiriama 78,34 euro valstybės paramos, o net kambario bute nuoma Vilniuje šiuo metu siekia 70-150 eurų per mėnesį.
Socialinio būsto plotas, už kurio nuomą kompensuojama, vieno asmens šeimai negali būti didesnis nei 14 kv. metrų. Vadinasi, toks žmogus tikrai negali išsinuomoti atskiro buto Vilniuje, nebent bendrabučio tipo name arba bute su kitais gyventojais.
„Akivaizdu, jeigu šita parama būstui – nuomos mokesčio kompensacija, būtų diferencijuota pagal šeimos narių skaičių, tai eilę būtų galima sumažint bent jau Vilniaus mieste perpus. Matome, kad šeimoms su dviem ar trim vaikais, pagal rinkoje esančias kainas, tokią kompensaciją gauti tikrai verta, nes tai leidžia apmokėti būsto nuomą. O jeigu esi vienas, tokios šeimos sudaro 50 proc. eilėje, tau maža, trūksta to 100 eurų“, – sakė G.Paluckas.
Vilniaus savivaldybėje, anot vicemero, norima išspręsti šią problemą ir teikti paramą efektyviau. Jo teigimu, jeigu parama būtų diferencijuojama pagal šeimos narių skaičių, ji taptų kur kas patrauklesnė, todėl ir eilė susitrauktų.
Reiktų dar 50 eurų
Dabar parama nuomojant būstą parankiau nuomotis didesnėms šeimoms su daugiau vaikų. Pagal savivaldybės duomenis, keturių asmenų šeima jau gali gauti tokią kompensaciją, kad išsinuomos net ir ne patį pigiausią būstą, – jai numatyta suma siekia 313 eurų. Tas pats galioja ir didesnėms šeimoms.
„Tokioms šeimoms tai patrauklu. O vienas žmogus skėsčioja rankomis, nes jo finansinė situacija sunki ir tie 78,34 euro jo netraukia. Jam dar reikia 50 eurų. Tad tiems vienišiems žmonėms duodami truputį daugiau išspręstume visas problemas, žinoma, nenuskriaudžiant didesnių šeimų, iš jų neatimant“, – teigė G.Paluckas.
Šiais metais Vilniaus savivaldybė iš biudžeto yra numačiusi 200 tūkst. eurų būsto nuomos kompensacijoms, taip pat per septynis mėnesius išleista apie 360 tūkst. eurų iš valstybės dotacijos, iki metų galo iš viso greičiausia prireiks apie 550 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto.
Tokioms šeimoms tai patrauklu. O vienas žmogus skėsčioja rankomis, nes jo finansinė situacija sunki ir tie 78,34 euro jo netraukia, – teigė G.Paluckas.
Situacija gali pasikeisti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tvirtina, kad jos turimais duomenimis, Vilniaus mieste socialinio būsto nuomos laukia 1496 šeimos (asmenys), bet ministerija neturi informacijos, kiek tiksliai iš jų neturi šeimos ir siekia nuomotis socialinį būstą vieni.
„Bet kuriuo atveju nuomoti asmeniui ar šeimai galima tik tinkamą socialinį būstą, taigi jame turi būti tualetas, vonia, virtuvė; būstas turi atitikti statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus. Masto ekonomija lemia, kad vienas žmogus patiria didesnes išlaidas būsto nuomai nei, tarkime, keturių asmenų šeima. Tokia pat situacija egzistuoja tiek nuomojantis socialinį būstą, tiek nuomojantis būstą rinkoje.
Šiuo metu Lietuvos energetikos institutas Lietuvos mokslo tarybos užsakymu atlieka tyrimą, kurio viena iš dalių yra būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos. Pastaruoju metu kaip tik vyksta diskusijos dėl nuomos mokesčio kompensacijos išskaidymo į dvi dalis: bazinę (kuri nepriklausytų nuo šeimos narių skaičiaus) ir papildomą (kuri priklausytų nuo šeimos narių skaičiaus)“, – teigiama ministerijos pateiktame komentare.
Tyrimo rezultatai kol kas nėra pristatyti, tyrimą tikimasi pabaigti rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, tuomet atsižvelgusi į tyrimų rezultatus SADM pateiks savo pasiūlymus.
Pastaruoju metu kaip tik vyksta diskusijos dėl nuomos mokesčio kompensacijos išskaidymo į dvi dalis: bazinę ir papildomą, – teigia SADM.
Savivaldybės galės nuomoti butus
Seimas šiuo metu pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymų pataisas, kurios, pasak ministro, savivaldybėms padėtų lengviau pasirūpinti žmonėmis, kuriems būtinas socialinis būstas.
„Šalyje apie 10 tūkst. šeimų laukia socialinio būsto, todėl turime pasinaudoti visais įmanomais būdais šiems žmonėms padėti. Tikimės, kad naujas reglamentavimas paspartins socialinio būsto skyrimo procesus savivaldybėse. Nemažiau svarbu ir tai, šis sprendimas gali padėti išskaidrinti nekilnojamojo turto nuomos rinką, nes valstybė kompensuos tik tas išlaidas, kurios skiriamos oficialiai socialinio būsto nuomai“, – sakė ministras.
Jeigu teikiami pakeitimai bus patvirtinti, savivaldybės galės išsinuomoti būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomoti jį žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Didžiąją dalį nuomos kainos savivaldybei padengtų valstybė.
Anot L.Kukuraičio, Vilniaus mieste ir rajone, Kauno, Klaipėdos, Palangos miestuose ir Neringoje iš valstybės biudžeto savivaldybėms būtų kompensuojama 70 proc. reikalingų tokiai nuomai lėšų, kitose savivaldybėse – po 80 proc. Likusi nuomos mokesčio dalis būtų apmokama iš nuomininkų mokamo mokesčio.
