Eksperimentai virtuvėje ir vonioje
Įvairiuose socialiniuose tinkluose platinami keli vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas namų virtuvėse ar vonios kambariuose atliekamas eksperimentas.
Vienas toks filmukas rodomas šiame įraše, kuriuo neseniai buvo pasidalyta vienoje lietuviškoje „Facebook“ grupėje. „Krano vanduo... Ne apie svirplius, bet aktualu, manau…“ – mažai ką sakančią frazę pridėjo jis.
Komentare pateikta užuomina į sąmokslo teoriją, esą į daugelį maisto produktų dedama vabzdžių, taip siekiant pakenkti valgantiesiems, ir kad jie esantys pavojingi.
Taip pat skaitykite: Davė peno sąmokslų ieškotojams: maitinti svirpliais leido, bet jie maiste neprivalomi
Taip pat skaitykite: Sukėlė triukšmą dėl vabzdžių sūreliuose, bet juos – kaip dažus – valgome jau seniai
Bet svirpliai turi tik netiesioginę sąsają su pustrečios minutės trukmės vaizdo įrašu. Šiame pasakojama apie vandenį iš krano – už kadro kalbant moteris pažada parodyti, kiek jame yra chloro.
Moteris, kurios veidas taip ir neparodomas, pripila dvi stiklines paprasto vandens. Į vieną įvarvina keletą lašų skaidraus skysčio. Vanduo joje iškart nusidažo geltona spalva.
Į kitą ji maždaug 20-iai sekundžių įmerkia savo pirštus. Per šį laiką moteris papasakoja, kad chloras veikia endokrininę sistemą, sukelia vėžį, astmą, egzemą, psoriazę.
Tuomet ji sakosi parodysianti tai, vyksta duše ar vonioje, – ištraukus ranką iš vandens ir įlašinus kelis lašus į šią stiklinę, skysčio spalva beveik nepasikeičia.
„Kur chloras? – paklausia eksperimento autorė ir iškart atsako: – Jis – mano rankoje (esą sugėrė oda – red. past.)“
Įrašas „Facebook“ grupėje nesulaukė didelio dėmesio – greičiausiai todėl, kad buvo netrukus pažymėtas kaip klaidinantis, tokių įrašų matomumas gerokai ribojamas. Bet tas pats įrašas programėlėje „TikTok“ sulaukė beveik 5 tūkst. peržiūrų.
Filtrą siūlo ir duše
Tuose pačiuose „TikTok“ ir „Facebook“ platinamas kitas maždaug 2 min. trukmės vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas panašus eksperimentas. Vien šioje paskyroje „TikTok“ jį peržiūrėjo beveik 1,7 tūkst. žmonių.
Šio eksperimento autorė naudoja vandenį iš vienos stiklinės, tik perpiltą į dvi. Vanduo vienoje, įvarvinus penkis lašus tam tikro skysčio, taip pat pageltonuoja. Į kitą ji taip pat įkiša pirštus, palaiko keliolika sekundžių, įlašina skysčio ir vanduo spalvos taip pat beveik nepakeičia.
„Kur chloras dingo? Jis pateko į mano ranką, – aiškina moteris. – Todėl nesinori gerti vandens iš krano.
Chloras yra nuodas. Tai yra būtinas blogis visoms bakterijoms mūsų vandenyje iš krano nužudyti. Bet kai chloras susilieja su kuo nors gyvu, kaip žmogaus kūnas, tai yra nuodas. Pamatysite, kaip greitai jį sugeria oda.“
Eksperimento autorė dar paaiškina, kad būtina filtruoti ir dušo vandenį, nes kitaip chemikalas įsigeria į odą.
Nei vieno, nei kito eksperimento patikimu pavadinti ir ką nors įrodančiu negalima. Jie atlikti ne laboratorijoje, o namų sąlygomis, neapibrėžta tyrimo metodika.
Neaišku, ar į vandenį kišamos švarios rankos ir metalinis šaukštelis, kuriuo viename filmuke išmaišomas vanduo. Antrajame įraše skaidraus vandens stiklinėje matyti kažkokios priemaišos.
Nepaaiškinta, koks skystis lašinamas į vandenį ir kas su šiuo turėtų nutikti, jei hipotezė pasitvirtintų ir ne. Apskritai neįmanoma įvertinti, ar į stiklines lašinama to paties skysčio ir ar antrą kartą negali būti tiesiog vanduo.
Tik antro eksperimento autorė parodo, ką lašina į pirmąją stiklinę – skysčio iš HDX testavimo rinkinio. Instrukcijoje nurodyta, kad juo išties galima patikrinti chloro ir bromo lygį, pH rodiklį, šarmingumą ir rūgšties poreikį, jei vandens pH yra per aukštas.
Bet šis rinkinys skirtas baseinų vandeniui tirti. „Reguliarus testavimas padeda išlaikyti švarų ir skaidrų baseiną“, – rašoma instrukcijoje. Joje nėra nė žodžio apie vandenį iš krano.
Be to, testui atlikti reikėtų naudoti specialius rinkinyje esančius indelius, kad būtų galima mišinio spalvą palyginti su pavyzdžiu ir įvertinti chloro kiekį. Kaip tokį testą atlikti, parodyta šiame vaizdo įraše.
Lietuvoje vanduo saugus
Pirmojo vaizdo įrašo pabaigoje patariama buityje ir higienai naudoti šaltinio vandenį, o ne „vandenį iš krano su visais vyriausybės chemikalai“ arba jį distiliuoti (parodomas ir konkrečios firmos distiliatorius).
Tačiau toks labai išvalytas vanduo, puikiai tinkantis buitiniams prietaisams ir mašinų akumuliatoriams, žmogaus organizmui yra per rūgštus – jo pH siekia maždaug 5.
Žmogui reikalingas šarminis vanduo, kurio pH vertė – 6,5-9,5, taip subalansuotas vandentiekio vanduo.
Vaizdo įrašas baigiamas vidaus ligų gydytojos osteopatės dr. Carrie Madej nuotrauka ir nuoroda į jos puslapį.
Taip pat skaitykite: Melagienų – visiems skoniams: skiepai esą keičia DNR, užkrečia ŽIV, sukelia nevaisingumą
Amerikietė yra žinoma melagienų skleidėja, skelbusi, kad vakcinos nuo COVID-19 pakeis žmogaus genomą, sukels nevaisingumą, paveiks intelektą, užkrės ŽIV, kad paskiepyti žmonės bus sujungti su dirbtiniu intelektu.
Kadangi vaizdo įrašuose matyti užuominų į geriamojo vandens pardavėjus, galima daryti prielaidą, kad taip reklamuojama jų produkcija arba skleidžiama eilinė sąmokslo teorija.
Taip pat skaitykite: Nepaliauja gąsdinti, kad COVID-19 skiepai susargdins AIDS ir kontroliuos mintis
Lietuva viešam vandens tiekimui naudoja vien požeminį – giliųjų vandeningųjų horizontų – vandenį, kuriam aplinkos tarša didelės įtakos neturi. Juo aprūpinama 82 proc. šalies gyventojų.
Įvertinus, kad šio vandens mikrobiologinės savybės yra geros ir kokybė reguliariai tikrinama, jį galima gerti iš čiaupo. Geriamojo vandens kokybei keliami įvairūs reikalavimai. Jis turi atitikti higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytus rodiklius.
Kai tiekėjai negali garantuoti, kad geriamasis vanduo yra natūraliai švarus, jis dezinfekuojamas (dažniausiai natrio hipochloritu).
Taip pat skaitykite: Lietuvoje geriamasis vanduo – vienas iš geriausių Europoje
Laisvo chloro gamtoje nėra, todėl ir natūraliame vandenyje jo negali būti. Geriamajame vandenyje laisvo chloro būna nebent dėl dezinfekcijos chloravimu, siekiant išnaikinti parazitus, bakterijas ir virusus, bet jis nenaudojamas. Higienos norma reglamentuoja tik antrinius junginius, kurie gali susidaryti po dezinfekcijos.
Žmonės laisvą chlorą dažnai painioja su chloridu, kurio yra, pavyzdžiui, ir valgomojoje druskoje (natrio chloride). Chlorido koncentracija geriamajame vandenyje negali viršyti 250 mg/l, bet ne dėl toksiškumo, o dėl skoninių ir kitų savybių. Saugia laikoma ir didesnė koncentracija – iki 4 mg/l.
Nedezinfekuotas vanduo pavojingesnis
Chloras yra cheminis elementas, gelsvai žalios, troškios, aštraus kvapo dujos. Jo cheminė formulė – Cl2. Be kita ko, naudojamas audiniams ir popieriui balinti, vandeniui dezinfekuoti, nes efektyviai išnaikina ligų sukėlėjus, yra palyginti nebrangus ir lengvai pagaminamas.
Gamtoje jis randamas įvairių mineralų pavidalu, ypač daug jo - vandenynų, jūrų ir sūriųjų ežerų vandenyse. Chloro yra meteorituose, vulkaninėse dujose, visuose organizmuose.
Jis sudaro apie 0,08 proc. gyvūnų masės, daugeliui (ir žmogui) yra būtinas mikroelementas. Daug chloro yra odoje, poodyje, kauluose. Jis dalyvauja vandens apykaitoje ir druskos rūgšties sintezėje, skaidant baltymus skrandyje, veikia baktericidiškai. Daugiausia chloro žmogus gauna su valgomąja druska, mėsa.
Chloras yra dusinamojo poveikio nuodinga medžiaga. Smarkiai dirgina gleivinę ir odą, o, kai koncentracija didesnė, nudegina.
Apsinuodijimo chloru (tai dažniausiai įvyksta buityje palietus, nurijus ar įkvėpus jo turinčių medžiagų, pavyzdžiui, baliklio ar valiklio) požymiai: aštrus skausmas krūtinėje, deginimas burnoje, sausas kosulys, gerklės ir pilvo, skausmas, dusulys, akių perštėjimas ir ašarojimas, vėmimas, sutrikę judesiai.
Tokiu atveju reikia skubiai kreiptis į medikus. Nudegintą vietą reikia kuo greičiau nuplauti vandeniu su muilu. Nurijus skysčio su chloru reikia išgerti pieno ar vandens, įkvėpus chloro reikia išeiti į gryną orą ir dar palipti aukščiau, nes jis už orą sunkesnis.
Geriamajame vandenyje esančio chloro koncentracija yra saugi žmogui ir tiesioginės žalos sveikatai nedaro. Tiekėjai turi nuolat tikrinti jo kokybę.
Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, dėl cheminių dezinfekantų susidaro šalutinių produktų, tačiau jų keliamas pavojus yra kur kas mažesnis, palyginus su tuo, kuris grėstų netinkamai dezinfekavus vandenį.
Tiesa, esama įvairių mokslinių tyrimų, kuriuose kalbama apie chloruoto vandens ir vėžio rizikos sąsajas. Pavyzdžiui, viename nurodyta, esą dėl dezinfekcijos susidarantys šalutiniai produktai yra toksiški ir kancerogeniški. Tačiau mokslininkai pažymėjo, kad chloravimas laikantis nustatytų ribojimų žmonių sveikatai nekenkia.
Kitame tyrime, apie kurį dar 2007 m. pranešė naujienų agentūra „Reuters“, buvo įžvelgtas ryšys tarp chloruoto vandens ir šlapimo pūslės vėžio. Bet pernai žurnale „Water Research“ publikuoti didžiulio tyrimo rezultatai jį paneigė.
Egzema, psoriazė ir astma labiau susijusios su chloruotu baseinų vandeniu, ne geriamuoju.
Taigi teiginiai, esą iš krano bėgantis vanduo yra nuodingas ir sukelia įvairias ligas, yra klaidinantys. Jo dezinfekcijai naudojamų medžiagų koncentracija yra ribojama ir saugi žmogui.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
