„Sprendimas turi būti priimtas Vilniuje, bet nesame entuziastingi dėl privalomų kvotų, labiau turbūt skeptiški, bet nemažai kas yra detalėse“, – antradienį Briuselyje žurnalistams sakė R.Karoblis.
Anot diplomato, sprendžiant pabėgėlių krizę Viduržemio jūroje, Lietuva gali prisimti kitų įsipareigojimų, pavyzdžiui, stiprinant sienos apsaugą.
„Jeigu yra problemų pas mus priimti migrantus, tai vėl reiktų galvoti apie kitas formas, kaip mes galime prisidėti – pavyzdžiui, saugant Europos Sąjungos sienas, kas, mano supratimu, šiandien jau yra daroma“, – teigė Lietuvos atstovas.
Jis aiškino, kad turėtų ir toliau būti laikomasi savanoriško pabėgėlių priėmimo principo, tačiau „savanoriškumo principas nereiškia, kad nieko neprisiimam“.
Neturtingesnes aplenks?
Anot R.Karoblio, pats Europos Komisijos siūlymas gali nepasisekti todėl, kad pabėgėliai iš vargingesnių ES valstybių bėgs į turtingesnes.
„Skirtingos šalys skirtingai patrauklios migrantams ir nėra paslapties, kad turtingos šalys suteikia didesnes socialines garantijas, didesnes finansines išmokas, ir kai kurios suteikia labai greitai. Turime atsižvelgti į ekonomines sąlygas, migrantų norus ir siekius, nes koks skirtumas, jeigu į šalį X pateks tam tikras žmonių kiekis, o po to kitos šalys jiems bus patrauklesnės ir bandys persikelti į kitą vietą, tai ta sistema neveiks. Taip kad privalomų kvotų pasidalijimas yra kaip vienas lementų, sutinkamas nevienareikšmiškai. Bet yra tikrai žymiai daugiau klausimų, daug kas yra detalėse“, – sakė ambasadorius.
Italija prašo didesnės ES pagalbos dėl tūkstančių imigrantų, pasiekiančių Europą laivais iš Libijos. Raginimai imtis veiksmų suintensyvėjo balandį, kai Viduržemio jūroje sudužus vienam migrantų laivui žuvo apie 800 žmonių.
Nepritaria Vengrija ir Slovakija
Kvotų sistemą palaiko kai kurios kitos šalys, tiesiogiai nepatenkančios į migrantų antplūdžio frontą, tarp jų Vokietija ir Austrija, bet visų ES šalių sutarimas būtų sunkiai pasiekiamas.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pasiūlymą perskirstyti migrantus penktadienį vadino „pamišėlišku sumanymu“. Nepritarimą viešai išsakė ir Slovakija.
