„Ką norime tais 2 proc. parodyti savo partneriams? Ar norime siųsti viešą žinutę ir pasakyti, kad įsipareigojimai įvykdyti, ir viskas? Ar šnekame apie mūsų gynybos pajėgumą, pasirengimą gintis, apie tai, ar tas pajėgumas adekvatus? Taip, kitos valstybės atrodo prasčiau, bet jos yra šiek tiek toliau nuo Rusijos. Kita vertus, dauguma šalių kurį laiką turėjo gerokai didesnį finansavimą nei Lietuva, galėjo daugiau investuoti į ginkluotę ir apskritai į gynybos pajėgas“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė ministras.
Pasak R.Karoblio, Aljanso planuotojai siūlo finansavimą krašto apsaugai didinti iki 2,5 proc. BVP.
Atsižvelgdami į tai bandėme kiek apriboti savo poreikius 2019–2020 metais, kad didinimas būtų mažesnis nei iki šiol.
„Puikiai suprantu, kad kitose srityse taip pat turi būti didinamos išlaidos: socialinei atskirčiai mažinti, struktūrinėms švietimo, sveikatos apsaugos reformoms. Reikia ieškoti balanso. Atsižvelgdami į tai bandėme kiek apriboti savo poreikius 2019–2020 metais, kad didinimas būtų mažesnis nei iki šiol. Mūsų poreikiai grindžiami tik investicijų būtinybe“, – teigė jis.
Jo teigimu, ginkluotei ir kitoms kariuomenių modernizavimo programoms Lietuva išleidžia apie 32 proc. viso krašto apsaugos sistemos biudžeto.
„Tačiau taip yra tikrai ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad trūksta gynybos pajėgumo. Dar šiek tiek iliustracijos: šiemet, praėjus 27 metams nuo nepriklausomybės atkūrimo, pirmą kartą užtikrinama, kad mūsų kariai gautų visas uniformas ir ekipuotę bei reikiamus šaulio ginklus“, – pabrėžė R.Karoblis.
