Su šių valstybių gynybos ministrais Helsinkyje susitikęs ministras sakė, kad šiemet Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti tarptautiniai batalionai yra gera atgrasymo priemonė, tačiau regione reikia stiprinti oro, jūrų gynybos pajėgumus, sudaryti galimybes greitai judėti sąjungininkų pajėgoms.
Privalome stiprinti kolektyvinės gynybos pajėgumus.
„NATO priešakinių batalionas – efektyvi atgrasymo priemonė, iš esmės sustiprinusi saugumą prie Rytinių NATO sienų, tačiau Rusijai vis agresyviau demonstruojant savo konvencinę galią, privalome stiprinti kolektyvinės gynybos pajėgumus, konkrečiai – kurti regioninę oro gynybą, stiprinti jūrinius gynybos elementus, išspręsti logistinius iššūkius greitam papildomų pajėgų atėjimui į regioną”, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime sakė R.Karoblis.
Jame be tradiciškai dalyvaujančių Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Norvegijos, Nyderlandų, Suomijos ir Švedijos bei Islandijos gynybos vadovų, saugumo klausimus regione atvyko aptarti ir Jungtinių Valstijų gynybos Sekretorius Jamesas Mattisas.
Jis pabrėžė, jog JAV siekia padėti tiems, kurie ir patys rūpinasi savo saugumu, o tolygus naštos pasidalinimas tarp partnerių yra būtina kolektyvinės gynybos sąlyga. Prezidento Donaldo Trumpo administracija nuolat spaudžia NATO sąjungininkes didinti išlaidas gynybai.
„Turime aiškiai identifikuoti, kokių pajėgumų mums trūksta atremti kylančias grėsmes. Mano tikslas – dirbti kartu su partnerėmis, papildyti mūsų gynybą trūkstamais pajėgumais”, – ministerijos pranešime sakė J.Mattisas.
Visos Baltijos ir Šiaurės šalys, išskyrus Suomiją ir Švediją, priklauso NATO.
