Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 09 10 /11:11

Kaunas siūlo Vyriausybei inicijuoti dalies rajono teritorijos jungimą prie miesto

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį pasiūlė Vyriausybei inicijuoti dalies Kauno rajono seniūnijų prijungimą prie miesto.
Kaune darbą pradėjo naujoji taryba
Kaune tarybos posėdyje/ Asociatyvi nuotr. / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Miesto taryba siūlo, kad sprendimas būtų priimtas po gyventojų apklausos.

Miesto valdžia teigia, kad taip gyventojai gautų kokybiškesnes paslaugas. Rajono valdžia tokiems planams griežtai priešinasi ir vadina tai manipuliacija.

„Šiandieninis Kaunas realybėje yra daug didesnis nei yra jo administracinės ribos. Už administracinės ribos atsidūrę gyventojai yra tampriais ekonominiais ir socialiniais ryšiais susiję su Kauno miestu“, – tarybos posėdyje sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Savivaldybių teritorijų keitimui reikėtų ir Seimo pritarimo.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis sako, kad šias idėjas yra pristatęs centrinei valdžiai.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis

„Nenoriu taip smulkiai. Su daug kuo esu kalbėjęs, tame tarpe ir premjeru, ir neklausęs palaikymo ar nepalaikymo, aš tuos pokalbius pavadinčiau pasidalinimu mūsų, Kauno tarybos, planais“, – sakė jis.

Kauno meras sakė, kad esant pritarimui darbą norėtų pabaigti per savo kadenciją, tačiau pabrėžė, kad procese labai svarbu bus rajono gyventojų nuomonė.

„Tiek man, tiek kitiems Kauno tarybos nariams yra labai svarbu žmonių nuomonė“, – sakė jis.

Kauno miestas nori prisijungti 13 rajono seniūnijų. Registruotame sprendimo projekte miesto teritoriją siūloma išplėsti prijungiant Garliavos, Akademijos, Karmėlavos ir Lapių miestelius bei 95 kaimus, esančius šiose seniūnijose: Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų ir Užliedžių.

Siūlomos prijungti teritorijos užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik dukart daugiau nei dabartinis miestas.

Savivaldybė tai motyvuoja tuo, jog šių vietovių gyventojai dažnu atveju dirba Kaune, jie negauna kokybiškų paslaugų, taip pat didesniu patrauklumu galimiems investuotojams.

Savivaldybės teigimu, miesto darželius lanko per 5 tūkst. vaikų, kurių vienas ar abu tėvai nėra deklaravę gyvenamosios vietos Kaune. Teigiama, kad tai miesto savivaldybės biudžetui kainuoja daugiau nei 10,9 mln. eurų per metus. Miesto mokyklose mokosi per 3,2 tūkst. rajone gyvenančių vaikų, didžioji dalis jų – seniūnijose, kurias ketinama prijungti.

Į tarybos posėdį antradienį atvyko keliolika Kauno rajono atstovų, kurie išreiškė nepritarimą šiam siūlymui.

Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos vadovė Eglė Juozapavičienė posėdžio metu pabrėžė, jog klausimas priimamas buldozeriu, iš anksto nederinus.

„Norime atkreipti dėmesį, kad noras, kad gyventojai būtų laimingi, gautų geriausias paslaugas niekada nebus mūsų prieštaravimas. Bet klausti reikia demokratiškai, sprendimus ruošti demokratiškai. Negalima Kauno rajono pjaustyti į tai, kas skanu, palikti tai, kas neskanu“, – kalbėjo ji.

„Čia labai gera manipuliacija, todėl, kad gyventojai niekada nebus šimtu procentų patenkinti tuo, ką jie turi, skundžiasi tuo, kuo jie neturi. Kadangi Kauno miestas nuėmė į Kauno rajoną mikroautobusus, rajone yra sumaištis, gyventojai nepatenkinti“, – BNS prieš posėdį sakė Neveronių bendruomenės centro pirmininkė Oksana Šukaitienė.

Panevėžiuko kaimo bendruomenės pirmininkas Vytautas Juozapavičius pabrėžė, jog nėra teisybė, kad Kauno rajone yra prastesnė infrastruktūra.

Pasak jo, Kauno savivaldybė nori „atsiriekti“ geresniąją rajono dalį, nes būtent arčiau miesto esančioms seniūnijoms buvo skiriama daugiausiai dėmesio.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas teigia, kad „savivalda yra jautrus socialinis organizmas, todėl čia negali būti taikomi fabriko principai, kaip siūlo Kauno miesto meras“.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Valerijus Makūnas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Valerijus Makūnas

„Kai visoje Europoje vyksta decentralizacijos procesai, siekiant priartinti valdžią prie žmonių, Lietuvoje kelią skinasi viduramžiški plėtros planai“, – pranešime spaudai teigė rajono meras.

Opozicinių konservatorių frakcija siūlė klausimą atidėti ir kritikavo valdančiuosius, kad klausimas teikiamas paskubomis – jis registruotas tik posėdžio išvakarėse.

„Apie šitą klausimą dėl savivaldybių sujungimo aš sužinojau tik vakar. (...) Jis buvo nesvarstytas nė viename komitete“, – BNS sakė ji.

Opozicija siūlė klausimą pirmiausia aptarti komitetuose ir išgirsti ekonominius ir socialinius argumentus.

Konservatorių atstovė Jurgita Šiugždinienė kritikavo visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ atstovus, jog absoliučią daugumą turinti frakcija nediskutuoja apie tokį svarbų miestui ir rajonui klausimą.

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį yra nedarbingume, jo pozicija šiuo klausimu kol kas nėra žinoma, BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos