Kaip sezono pristatyme teigė viešosios įstaigos „Vandens kelias“, plukdančios iš Kauno į Nidą laivu „Raketa“, vadovas Nerijus Šilgalis, šiuo metu vykdomi paskutiniai greitaeigio katerio „antkonservavimo“ darbai. Netrukus „Raketa“ turėtų būti nuleista į vandenį.
„Turime netikėtumų šiek tiek dėl degalų papildomų kainų, tačiau matome pakankamai didelį susidomėjimą, todėl nieko stipriai nekeisime. Plauksime, kaip ir kiekvienais metais“, – tikino N.Šilgalis.
Tiesa, dėl minėtos staigmenos, jog pabrango degalai, šiemet bilietų kainos pakilo 10-čia eurų. Tikimąsi, kad tai padės amortizuoti 25-iais tūkst. eurų šiame sezone išaugusias išlaidas.
„Pernai pavasarį buvo degalų kainų šuolis milžiniškas, jis buvo nepaskaičiuotas, tad atsinešėme į šiuos metus didelius nuostolius iš praėjusių metų. Tikslinamės, bet artėjame prie 100 tūkst. eurų. Kur buvo įmanoma, susirašėme skolos atidavimo grafikus, atidėjimus, kad tik galėtume šio sezono laikotarpyje tuos nuostolius mažinti.
Šiemet naftos kaina yra pakritusi, tačiau netikėtumas tai, kad prisideda kuro akcizas. O tai sudaro papildomai apie 400 eurų už toną. Kiekvienas litras degalų brangsta maždaug 4 centais, tai yra, prisideda 4 proc. kuro kainos“, – paaiškino N.Šilgalis.
Kelionės iš Kauno į Nidą ir atgal metu sunaudojama apie 1200 litrų degalų.
Nebetaiko lengvatos
N.Šilgalis prisiminė, kad kai buvo svarstomas „Raketos“ maršrutas, buvo atsižvelgta į degalų kainų struktūrą. Visą „Raketos“ plaukiojimo laikotarpį buvo taikoma akcizo lengvata, kuri dabar staiga laivams, kurie plaukioja vidaus upėmis, buvo panaikinta.
„Gavome išaiškinimą, kad lengvata turėjo jau negalioti ir anksčiau. Taigi kaštai kyla, o už tai dažniausiai sumoka galutinis vartotojas.
Įsivaizduokite, kad esame kūdikio stadijoje, atgimstančio šiuo atveju, tikrai yra daug iššūkių, o dabar dar papildomas vienas. Kiekvienas toks stabdis, faktas, pristabdo laivybos atsigavimą“, – patikino „Vandens kelio“ vadovas.
Jei plaukiama į jūrą, lengvata išlieka.
Ministras: lengvata turėtų būti grąžinta
Panaikinta lengvata vidaus vandenų laivų degalų akcizui turėtų būti grąžinta, – tuo yra įsitikinęs susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Man yra nesuprantama, kai mes valstybėje kalbame, kad mokesčiai nauji turi įsigalioti bent po pusės metų pereinamojo laikotarpio ir staiga viena iš įstaigų nusprendžia pateikti išaiškinimą ir įsigaliojimas atsiranda čia ir dabar, – laivybos sezono pristatyme Kaune ketvirtadienį teigė ministras. – Aš manau, taip neturėtų būti ir aš neabejoju, kad bus tam tikrų iniciatyvų Seime, galbūt daryti tam tikrus pokyčius, kuriuos leistų teisės aktai“.
Anksčiau skelbta, jog beveik 0,4 euro litrui degalų akcizo lengvata vidaus vandenų laivams nustojo galioti nuo šių metų vasario, kai Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pateikė Akcizų įstatymo išaiškinimą.
„Tai yra tikrai nemalonus žingsnis, kuris neatitinka bendros Vyriausybės politikos. Aš suprantu europinius išaiškinimus ir visa kita, bet vis dėlto mes negalime daryti tokių kardinalių žingsnių su mokesčiais be pereinamųjų laikotarpių, nes tai turi įtaką visiems ir neigiamą įtaką. Mano pozicija, kad ta lengvata, kuri buvo taikoma, kad ji ir turėtų būti taikoma toliau, o kaip tai teisiškai sutvarkyti, yra kitas klausimas“, – svarstė ministras.
Dėl vandens lygio klausimų nebekyla
Laivyba Lietuvoje, rodos, išgyvena renesansą, tačiau „Vandens kelias“ ir toliau vienintelis plukdo poilsiautojus iš Kauno į Nidą. Paklaustas, kodėl neatsiranda kitų verslo atstovų, N.Šilgalis paaiškino, jog tiesiog esame užmiršę laivybos kultūrą.
„Daug metų nieko nevyko. Manau, net visa karta užaugo be laivybos. Mes esame tie vaikai, kurie prie Nemuno bėgdavo pasitikti laivų. O kultūra yra toks dalykas, kuris labai iš lėto keičiasi. Kadangi lėtai numirė, lėtai ir atgis. Esame tie, kurie bandome tą keliavimo įprotį keisti“, – teigė „Vandens kelio“ vadovas.
Esame užmiršę laivybos kultūrą.
Jis džiaugiasi, kad klausimai dėl nusėdusio Nemuno, nepakankamo vandens kiekio jau nebekyla – palikti praeityje. Vaga laivavedžiai jau yra visiškai patenkinti.
„Pastaruosius dvejus metus apie tai net nebekėlimo klausimo. Visiškai pakako vandens. Žinoma, tai gamtos reikalas, bet stiprūs darbai jau padaryti“, – patikino N.Šilgalis.
Tiesa, vis dar trūksta uostų papildomiems sustojimams.
„Taip, iš keleivių susilaukiame klausimų. Praplaukiame Jurbarką, o istoriškai tai yra vienas iš svarbių taškų, kur sustodavo visada. Keleiviai tikrai domisi. Lietuvos upė yra ilga. Dabar koks Jurbarko gyventojas, norėdamas praplaukti, turi atvažiuoti į Kauną ir tik iš čia plaukti į Nidą“, – išliekančią problemą atskleidė pašnekovas.
