Rugpjūčio 24-osios vakare nušautą septyniolikmetį informatyvumo logika reikalautų vadinti paaugliu arba jaunuoliu. Tačiau smulkutis, ramus ir geras (taip apie jį be jokių išlygų sako pedagogai, treneriai, draugai) vaikinukas, kurio kūną artimieji rado po balkonu, atrodė kaip vaikas.
Policijos pranešimas spaudai apie įvykį
Pirmadienio rytą redakcija gavo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdymo organizavimo skyriaus viešųjų ryšių grupės pranešimą „Biržuose nušautas nepilnametis“.
Minėtos grupės specialistai sykiu atsiuntė ir perspėjimą: „Rugpjūčio 25 dienos suvestinėje Biržų rajono įvykyje apie rastą lavoną pateikti duomenys apie nepilnametį. Prašome jais nesinaudoti.“ Todėl publikacijoje nebus minimi nei nužudytojo inicialai, nei kiti asmens duomenys.
Galime svarstyti, kuo ir kaip beįmanoma pažeisti nužudytojo ar jo artimųjų teises, tačiau privalome paklusti įstatymui. Policija praneša, kad „rugpjūčio 24 dieną 23.55 val. buvo gautas pranešimas apie Maironio gatve važiuojantį automobilį BMW, iš kurio šaudoma į du nepilnamečius praeivius. Biržų policijos patruliams buvo nurodyta nustatyti ir sulaikyti minėtą automobilį“.
Toliau dėstoma, kad „rugpjūčio 25 dieną apie 6.10 val. moteris (inicialų nerašome – aut.), gimusi 1969 metais, pranešė, kad Biržuose, po Vilniaus gatvės 40A namo balkonu, rado sūnaus (duomenų nerašome – aut.) lavoną su šautine žaizda“.
Pranešama, kad nusikalstamos veikos padarymu įtariamas Z. Š., gimęs 1965 metais, sulaikytas 2 paroms.
Antras įtariamasis Dainius Miliukas, gimęs 1976 metais, pirmadienio vakarą pasidavė Vilniaus policijai. Jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą Biržuose.
Nepilnamečiams buvo įsakyta gultis ant žemės ir į juos šaudyta Maironio gatvėje, prieš pat Biržų rajono apylinkės teismo pastato vaizdo kameras. Dar nebuvo 22 valandos, gatvė toje vietoje apšviesta ryškaus žibinto.
Einantys namo berniukai matė nukreiptą ginklą
Kraupus rugpjūčio 25-osios vakaras liudininkų akimis buvo šiek tiek kitoks, negu pranešama oficialiai. Gražus šeštadienio vakaras Biržuose buvo triukšmingas. Centre sproginėjo asmeninių švenčių petardos, vaikštinėjo ir važinėjo mokyklas baigusių klasės draugų susitikimų dalyviai, piliakalnyje vyko literatūros forumo renginiai, diskoteka. Dar nebuvo sutemę, kai du neišskiriami draugai – penkiolikmetis ir jau septyniolikos spėjęs sulaukti berniukas – keliavo į namus, esančius Kaštonų mikrorajone. Pasportavę „Saulės“ gimnazijos stadione ir užsukę pas netoli buvusios „Apaščios“ kavinės gyvenantį bičiulį vaikinai namo ėjo K. Binkio gatve. Buvo apie 21 val. 20 min.
Kaip pasakojo gyvo likusio penkiolikmečio tėvas, prie alaus baro „Karavas“ jie pamatė vyrą ir jo ištiestose rankose sukiojamą ginklą, nukreiptą į praeivius. Vaikai pamanė, kad išgėręs žmogus taip juokauja žaisliniu ginklu.
Nukreipto „žaisliuko“ lydimi draugai ėjo tolyn, į Maironio gatvės pusę, kad paupiu galėtų keliauti namų link.
Šaudė po teismo pastato langais
Einančius Maironio gatve vaikinus pasivijo automobilis. Jam sustojus išlipo keleivio pusėje sėdėjęs vyras – subrendęs, plikai nuskusta galva. Jis nukreipė ginklą į vaikus ir šaukė jiems gultis ant žemės. Kas vyko toliau, tegali pasakoti mačiusieji įvykį. Liudininkais galėjo būti pro langus ar balkonus žiūrėję žmonės ar už 20 metrų, prie kavinės „Avanti“, stovėjusio didžiulio autobuso vairuotojas. Autobusas buvo užvestas, jame sėdėjo vairuotojas. Kavinės kieme galėjo būti viešbutyje gyvenusių literatų forumo dalyvių ar kitų svečių.
Pasak įvykio liudininkų, pasipylus šūviams vienas iš berniukų lyg ir bėgo į šalia esančio medinio namo kiemą, kur tarp želdinių jo nepavijo kulkos. Vėliau penkiolikmetis įbėgo į daugiabučio „Siūlo“ namo laiptinę ir joje slėpėsi. Iš ten skambino tėvams, prašė atvažiuoti, aiškino, kad į jį ir į draugą šaudė. Kur dingo septyniolikmetis, niekas negalėjo pasakyti. Draugas su tėvais bandė jo ieškoti, tačiau veltui.
Arčiau Maironio gatvėje esančio Biržų rajono apylinkės teismo ir „Siūlo“ bendrabučiu vadinamų pastatų gyvenantys žmonės pasakojo, kad tarp šventinių saliutų jie aiškiai girdėję šūvius. Apie tai policijai nepranešė, nes, anot jų, „ar maža kas ir į ką Biržuose šaudo“.
Netikėjo padėties rimtumu?
Artėjant vidurnakčiui penkiolikmečio tėvai kreipėsi į policiją, pranešė apie įvykį. Kodėl po įvykusio šaudymo dingus vaikui nebuvo pakeltos visos galimos ne tik Biržų policijos pajėgos, aiškaus atsakymo nėra. Klausimas apie tai Biržų policijos viršininko pareigas vykdančiai Aelitai Janonienei buvo perduotas per atstovę ryšiams su visuomene Zitą Žalinkevičienę. Gautas atsakymas, kad „buvo verčiamasi esamomis pajėgomis pagal patvirtintą darbo grafiką“.
Neoficialiomis redakcijos žiniomis, pareigūnai negalvojo, kad situacija pavojinga, abejojo, ar šaudyta iš tikro ginklo. Biržuose budėjo tik vienas patrulių ekipažas, kuris, padedamas vienos inspektorės, bandė ieškoti dingusio septyniolikmečio. Pasak budėjusio pareigūno, rajone vyko keturios šventės, iš kurių sklido įvairūs pranešimai, o policija vos spėjo atsiliepti į skambučius. Tą liudijo ir policijos komisariate buvęs penkiolikmečio, į kurį buvo šaudoma, tėvas.
Ar tuo metu, kai vyko vadinamoji paieška, o tiksliau – laukimas, ar iš ryto neatsiras kur nors besislėpęs vaikinas, kulkos pakirsta auka dar buvo gyva, atsakys tik tyrimas.
Nusikaltimo tyrimas visu rimtumu pradėtas tik iš ryto, kai berniuko kūną rado ir apie tai policijai pranešė artimieji.
Rinko ginklo gilzes
Ankstų sekmadienio rytą korespondentams skambinę gyventojai pranešė, kad Vilniaus ir Maironio gatvių sankryžoje esantis daugiabutis aptvertas įspėjamąja juosta, prie namo stovi policijos ir laidojimo įmonės katafalkas. Žmonės tikino matę, kad policijos pareigūnai Maironio gatvėje rinko šovinių gilzes.
Nuvykus prie minėto namo paaiškėjo, kad po vienu iš balkonų guli nušauto septyniolikmečio kūnas. Įvykio vietoje dirbę pareigūnai laukė iš Panevėžio atvykstančių ekspertų.
Netrukus Maironio gatvę ir jos prieigas jau „šukavo“ sukviestos pareigūnų pajėgos. Į gatvę išėję žmonės baugiai pasakojo apie iš vakaro girdėtus šūvius. Tikino, kad bijoję net žiūrėti pro langus, nes po teismo langais, anot jų, paprastai kone kiekvieną vakarą suvažiuoja automobiliai asmenų, kurie policijai gerai žinomi arba bent jau turėtų būti žinomi.
„Ką jie ten veikia, neaišku. Kažką aptaria, kažką dalijasi. Kuo mažiau žinosime, tuo galbūt ilgiau gyvensime“, – paprastą savisaugos išmintį dėstė vienas iš vyrų. Būtent dėl to žmonių nestebino šūviai, kuriais, kaip manyta, „tokie tarp tokių aiškinosi“. O policija neva labai daug žinanti, tačiau neretai nežinia kam tarnaujanti.
Žudiką vežė padorus žmogus?
Kol liaudis svarstė, su kuo ir kam dirba policija, į Biržus pakviestos sustiprintos pajėgos ieškojo įtariamą žudiką vežusio automobilio. Redakcijos žiniomis, vyko kratos. Padedant liudininkams automobilio ekipažas netrukus buvo nustatytas. Ko gero, labai vargti ir nereikėjo – policijos sulaikytas 1965 metų gimimo Z. Š. rastas namuose. Šis žmogus biržiečiams žinomas kaip padorus vyras, turintis šeimą ir verslo įmonę.
Kaip jo šeimos automobilyje „BMW“ atsidūrė į vaikus šaudęs asmuo, atsakys tyrimas. Paskelbta šaudžiusio asmens paieška sulaukė įvairių atgarsių – iki įtarimų, kad kažkas neva specialiai galėjo „pakišti“ šiuo metu ieškomą įtariamąjį.
Tačiau savo rankose vairuotoją ir automobilyje rastus pėdsakus turintys nusikaltimo tyrėjai be vargo turėtų įrodyti, ar važiavo ir šaudė tas vyras, kurio ieškoma.
„Jis visada dirbo galva, ne rankomis“, – apie ieškomą, tačiau niekada neteistą ir netgi administracinių nuobaudų neturėjusį asmenį sako buvęs policijos pareigūnas. Jo žiniomis, prieš kelerius metus Biržuose gyvenęs D.Miliukas iš čia turėjęs išvykti ne todėl, kad jo veiklai būtų trukdžiusi policija.
Manoma, kad jau senokai Biržuose negyvenantis, o dabar ieškomas D.Miliukas iš Vilniaus buvo atvykęs į Biržuose, „Karavo“ alaus bare, vykusią artimųjų ar draugų šventę. Ar jis buvo asmuo, ginklu lydėjęs ir vėliau Maironio gatvėje pasivijęs bei šaudęs vaikus, atsakys tyrimas. Preliminariomis žiniomis, šaudyta iš pistoleto „Makarov“. Tokios rūšies legalų ginklą turėjo ir pirmadienio vakarą sostinės policijai pasidavęs vyras.
Atsakingas, stropus, mylimas artimųjų
Apie nužudytą septyniolikmetį ne sykį rašyta „Šiaurės rytuose“. Sporto mokyklą lankiusiam vaikinui puikiai sekėsi – jis buvo įvairių varžybų nugalėtojas.
„Sunku ne tik patikėti, bet ir įsivaizduoti, kad jo nebėra. Tai be galo talentingas auklėtinis, su kuriuo taip ir nespėjome pasiekti aukščiausių rezultatų“, – apie auklėtinį sako šaudymo trenerė Dalia Drevinskienė. Nužudytasis vaikinas buvo šaudymo pneumatiniu ginklu Lietuvos jaunimo žaidynių čempionas, skynė čempiono laurus kulkiniame šaudyme. Neseniai septyniolikos sulaukęs sportininkas nugalėtoju tapo rungdamasis jaunių (iki 20 metų) grupėje.
„Daug ko nespėjome… tik noriu pasakyti, kad jis buvo labai ramus, darbštus, tvarkingas. Labai didelė jo gyvenimo dalis prabėgo šaudykloje. Kiekvieną dieną jis būdavo treniruotėje, o šeštadieniais ir sekmadieniais dalyvaudavome varžybose“, – paskutinius pagiriamuosius žodžius auklėtiniui kalbėjo trenerė. Pasak D.Drevinskienės, auklėtinis turėjo be galo mylinčią ir rūpesčiu vaikams gyvenančią mamą, kuriai sūnaus netekties valandą turėtume melsti tvirtybės.
