„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 09 25

Ramučių gyventojų atstovė Greta Varnaitė-Venskienė apie rajono prijungimą prie miesto: gerbiamieji, taip niekas nedaro

Ramučių gyventojų interesams atstovaujančios asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė teigia, kad dalį Kauno rajono prie Kauno miesto prijungti užsimojęs laikinosios sostinės meras Visvaldas Matijošaitis skubina sprendimus neatlikęs jokio vertinimo, kaip tai atsilieps prijungiamų ir už brūkšnio likusių teritorijų gyventojams.
Greta Varnaitė-Venskienė
Greta Varnaitė-Venskienė / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Aš į Ramučius atsikrausčiau prieš 20 metų ir galiu drąsiai teigti – pokyčiai vyksta ir vyksta į gerąją pusę“, – trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė ji.

Jos dalyviai piktinosi Kauno miesto planais prisijungti dalį Kauno rajono seniūnijų bei miestelių.

Anot G.Varnaitės-Venskienės, kalbos, jog Kauno rajono gyventojai nėra patenkinti gyvenimu ir prašosi į miestą, yra akiplėšiškas melas.

„Pati valstybė sako: poreikis turi ateiti iš apačios, ne iš viršaus, deja, čia yra atvirkščiai“, – pabrėžė ji.

Asociacijos pirmininkės teigimu, dabar ji sulaukia rajono gyventojų, verslininkų atstovų skambučių – visi klausia, ką reikia daryti ir kas dabar bus. Ji pabrėžė, kad neteko girdėti nė vienos nuomonės, pritariančios Kauno rajono prisijungimui prie miesto.

„O kodėl? Todėl, kad nebuvo pristatyta jokios analizės, jokių diskusijų su bendruomenėmis nevyko – nei su verslu, nei su žmonėmis. Jokių ekonominių, finansinių, kaštų analizės, jokios analizės, kaip palies mūsų mokyklas, bibliotekas, bendruomenės centrus, kultūrą, žemės ūkio bendroves, žemdirbius – niekas nėra padaryta ir mes su tuo nesame supažindinti“, – piktinosi ji.

Tai ne tik nejuokinga, tai – rimtas ženklas žmonėms, kad gal valstybėje tvarkos nėra?

G.Varnaitė-Venskienė retoriškai klausė, kad galbūt yra taip, kaip Kauno meras yra pasakęs – sprendimai priimami už uždarų durų.

„Dar pridėčiau gal sarkastiškai – vis dėlto toje legendinėje Laisvės alėjos spurginėje? Palaukit, gerbiamieji, taip niekas nedaro. Tai ne tik nejuokinga, tai – rimtas ženklas žmonėms, kad gal valstybėje tvarkos nėra? Kad gal ta gerovės politika – tik gražūs prezidento žodžiai? O Vyriausybėje vyksta visai kiti žaidimai, ir vietos žmogui būti arčiau savivaldos vis dėlto nebėra? Gal mes išsirinkome tik labai siauriems interesams atstovaujančius žmones, kurie mano galintys keisti visos Lietuvos regionų politiką? Klausimų daug, atsakymų, deja, nėra“, – teigė ji.

Asociacijos pirmininkė pridūrė, kad jai situacija primena dviejų berniukų smėlio dėžėje žaidimą, kai vienas užsimanė savo smėlio dėžėje pastatyti didesnę pilį, bet pritrūko smėlio, todėl sumanė pats jo pasiimti.

„Ar jūs galvojate, kad mes, žmonės, tokie naivūs ir nesuprantame, kas čia vyksta? Kad mes nematome, kad tai kažkokie interesai, pinigai, surenkami mokesčiai, draskomos teritorijos ir smėlis renkamas ten, kur jis yra geresnis (...) Pamiršote, kad būtent žmogus jums ir padės tą pilį pastatyti. Be žmonių nėra valstybės, būtent jie ateis prie balsavimo dėžės ir atsimins tą, kuris sugriovė jo pilį. Mes prašome valstybės neardyti to, ką mes kūrėme ištisus metus“, – kalbėjo ji.

G.Varnaitė-Venskienė vylėsi, kad Vyriausybė, Seimas ir prezidentas neleis taip elgtis ir prie Kauno miesto prijungti siūlomų seniūnijų gyventojų apklausa nebus tokia, kokią Kauno valdžia siūlo dabar.

„Čia, rajone, žmonės šviesuoliai gyvena, jų asfaltu ir nauju „Akropoliu“ nenupirksi“, – pareiškė ji.

Kauno rajono bendruomeninių organizacijų pirmininkė Eglė Juozapavičienė ragino parlamentarus kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų įvertinta įstatymo nuostata, numatanti, kad apklausą dėl prijungimo reikia atlikti tik tose teritorijose, kurias ketinama prijungti, o likusių seniūnijų gyventojų nuomonė neįdomi.

Ji įsitikinusi, jog apklausoje turi dalyvauti viso draskomo rajono žmonės.

„Negalima skirstyti žmonių į antrarūšius pagal teritorinį pasiskirstymą (...) Pradėtas procesas, kuris virsta demokratijos išbandymu, nes kažkas užmiršta – o gal ir specialiai ignoruoja žmogų“, – kalbėjo ji.

Socialinių mokslų profesorius Gediminas Merkys trečiadienį atkreipė dėmesį, kad iš neteisės negali gimti teisė.

„Šitas aneksionistinis projektas pradėtas su daugybiniais ir šiurkščiais teisės aktų ir demokratinių procedūrų pažeidimais (...) Jei centrinė valdžia šio destruktyvaus projekto nesustabdys čia ir dabar artimiausiu metu, jis tikrai nebus teisiškai tvarus – užkliudytos labai įvairios teisėtos interesų grupės, kurios priešinsis ir net nekyla abejonių, kad bus konstitucinės justicijos byla“, – prognozavo jis.

G.Merkio teigimu, jei nutiktų taip, kad Lietuvoje šis klausimas nebus sutvarkyta tinkamai, tai bus padaryta už Lietuvos ribų.

„Taip yra dėl to, kad jau dabar yra pradėta trypti Europos vietos savivaldos chartija, kuri yra ratifikuota Seimo ir turi viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu“, – kalbėjo profesorius.

Jis teigė, jog viliasi, kad aukščiausia valdžia užkirs kelią V.Matijošaičio užmojams.

R.Popovienė: jokia analizė nėra atlikta

Parlamentarė, socialdemokratė Raminta Popovienė trečiadienį atkreipė dėmesį, kad šis klausimas nebuvo svarstomas Kauno miesto savivaldybės komitetuose, nevyko jokia diskusija, klausimas neaptartas Regionų plėtros taryboje, Savivaldybių asociacijoje.

„Nėra nepriklausomų ekspertų, išmanančių demokratinę savivaldą ir urbanistinę plėtrą, studijų bei mokslinių tyrimų. Žmonės neturi jokios argumentuotos informacijos, kad galėtų priimti sprendimą, nes iškart siūloma rengti apklausą“, – pabrėžė Seimo narė.

Ji atkreipė dėmesį, kad rengiant teisės aktus būtina numatyti ir neigiamas jų pasekmes, rizikas, parengti naudos kaštų analizę, išklausyti interesų grupes, palikti pakankamai laiko viešoms diskusijoms.

„Skubotai parengtame žemėlapyje visa teritorija yra suplėšyta į geidžiamas su dideliu gyventojų skaičiumi, verslo įmonėmis ir negeidžiamas – sodus, kaimelius ir kapinių teritorijas“, – konstatavo ji.

Parlamentarė teigė nesuprantanti, kodėl reikia ardyti sėkmingai veikiantį administracinį darinį.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Raminta Popovienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Raminta Popovienė

„Ar surinkti mokesčiai bus panaudoti prijungtų teritorijų gyventojų reikmėms, ar Kauno miesto skoloms padengti?“ – klausė ji.

R.Popovienė atkreipė dėmesį, kad nekalbama ir apie tokius svarbius dalykus, kas padengs gyventojams registro, dokumentų keitimo išlaidas.

„Šiandien nemanau, kad tokių eksperimentų reikia Lietuvai. Esu įsitikinusi, kad taip, diskutuoti dėl savivaldos modelio ir administracinės reformos būtina, bet tai daryti reikia kompleksiškai“, – sakė ji.

Planuoja vykdyti gyventojų apklausą

Kauno savivaldybė pirmiausiai planuoja kreiptis į Vyriausybę su prašymu inicijuoti gyventojų apklausą.

Siūlomos prijungti teritorijos užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik dukart daugiau nei dabartinis miestas.

Tarybai apsisprendus, dėl teritorijų prijungimo taip pat bus konsultuojamasi su Kauno rajono savivaldybe, Vyriausybe.

Registruotame sprendimo projekte miesto teritoriją siūloma išplėsti prijungiant Garliavos, Akademijos, Karmėlavos ir Lapių miestelius bei 95 kaimus, esančius šiose seniūnijose: Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų ir Užliedžių.

Mero V.Matijošaičio teigimu, šiandieninis Kaunas peržengia administracines savo ribas, t. y. rajono gyventojai dirba Kaune, leidžia savo vaikus į Kauno darželius ir mokyklas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs