Seimą rinkti iš naujo siūlo keturios opozicinės frakcijos ir mišri Seimo narių grupė. Iniciatyvą parėmė ir trys valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai – Vytautas Bakas, Povilas Urbšys ir Justas Džiugelis.
Socialdarbiečių ir Lenkų rinkimų akcijos frakcijos nei pasirašė, nei ketina balsuoti už pirmalaikius rinkimus.
„Valstiečių“ lyderis R.Karbauskis antradienį ryte teigė, kad tarp jo frakcijos narių už pirmalaikius rinkimus balsuos „iki trijų“ Seimo narių. Tuo tarpu kitose frakcijose esą bus daug parlamentarų, kurie už pirmalaikius rinkimus nebalsuos.
„Aš tik pasakysiu viena, kad mes nuo pat rinkimų žinojom, kad opozicija siekia išankstinių rinkimų. Tai nieko čia naujo. Sakyčiau, kad krizė pagrindinė, didžiausia krizė buvo prieš kokius aštuonis mėnesius, kada bandė socialdemokratų partiją išvesti iš koalicijos, tai tikrai buvo grėsmė, kad gali būti, kad neliks valdančiojoje daugumoje pakankamai žmonių, kurie gali sėkmingai dirbti, bet dabar jokios krizės nėra iš viso“, – sakė R.Karbauskis.
Pasak jo, grasinimai, kad opozicija gali palikti Seimo posėdžių salę yra nepagrįsti, nes likusių dirbti bus daugiau nei 71.
„71, net ne tik 71, o tikriausiai virš 80 žmonių, nepriklausomai, ką nutars frakcijų lyderiai, bus Seime ir dirbs, o kurie nenori, tegu nedirba“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Pasak jo, už pirmalaikius rinkimus nebalsuos „tvarkiečiai“, dalis liberalų.
„Kiek aš žinau, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoje nėra norinčių išankstinių rinkimų, nors frakcijos vadovo parašas yra. Kiek žinau, liberalų frakcijoje yra daug žmonių, kurie nepalaiko tokio sprendimo, tokio siūlymo, nors frakcijos vadovo parašas yra“, – teigė „valstiečių“ lyderis.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis teigė, kad pirmalaikių rinkimų reikia, nes kol kas valdantieji tik didina takoskyrą tarp skirtingų pozicijų Seime.
„Išankstiniai rinkimai būtų vienas iš būtų atnaujinti mandatą, gauti pasitikėjimą iš rinkėjų ir pradėti iš naujo darbą“, – sakė jis.
Pagal Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip trimis penktadaliais visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 85 balsais iš 141.
Pirmalaikių rinkimų idėją opozicija iškėlė, kai Seime neužteko balsų panaikinti priesaikos dėl nuslėptų ryšių su buvusiu KGB darbuotoju sulaužiusio M.Basčio mandato.
Idėjos Seimą rinkti iš naujo nepalaiko nei premjeras Saulius Skvernelis, nei prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Premjeras S.Skvernelis antradienį ryte žurnalistams sakė, kad nėra nė vienos priežasties pirmalaikiams rinkimams.
„Nematau nė vienos priežasties. Seimas dirba, priima sprendimus, vykdo parlamentinę kontrolę, o batalijų būna, kaip ir kiekviename demokratiniame parlamente. Jų turi būti“, – sakė premjeras.
Šalies vadovė ragina Seimo narius ieškoti bendro darbo galimybių ir nemano, kad pirmalaikiai rinkimai yra realistiški, sako jos patarėjas.
Paskutinį kartą Seimas pirmalaikių rinkimų idėją svarstė 2010-ųjų lapkritį. Sutapimas, kad tuomet toks kelias buvo siūlomas analogiškoje dabartinei situacijoje ir dėl tos pačios priežasties – žlugusios apkaltos tuomečiam parlamentarui Aleksandrui Sacharukui.
Tuomet pirmalaikius rinkimus taip pat siūlė opozicija. Iniciatyva žlugo dar pateikimo stadijoje. Už pirmalaikius rinkimus tuomet balsavo 51 Seimo narys, prieš – 50, susilaikė 17.
1990-aisiais atkurtoje Lietuvos valstybėje pirmalaikiai Seimo rinkimai buvo sušaukti tik kartą – 1992-aisiais. Tuomet juos rengti pasiūlė valdantieji Sąjūdžio atstovai.
