Pasak jo, Lietuvoje yra daug investuota į gamyklas, kurios rūšiuoja atliekas, tačiau jos yra neapkrautos.
„Kai šnekam apie šiukšlių deginimą, vėlgi klausimas – ką mes deginsime, kai turime resursus didesnius negu reikia šiukšlių atrinkimui“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ sakė R.Karbauskis.
Jo teigimu, šiuo metu politikai dėl Vilniuje ir Kaune „Lietuvos energijos“ įgyvendinamų projektų kelia klausimus, specialistai atlieka skaičiavimus, vyksta diskusijos, todėl sprendimų dar nėra.
„Jeigu šnekėti apie politinę valią, tai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai kyla labai rimtų abejonių, ar tie sprendimai dėl šiukšlių deginimo būtų teisingi ir ar jie iš tikrųjų nepakenktų žmonėms“, – sakė R.Karbauskis.
Kaip pavyzdį jis nurodė Vilniaus atliekų deginimo jėgainės statybų vietą. Politikui abejonių kelia, ar prie Gariūnų statoma jėgainė dėl vyraujančių vakarų vėjų nekenks gyventojams.
Lietuvoje šiuo metu veikia tik viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. „Lietuvos energija“ Vilniuje ir Kaune stato dar dvi, kurių bendra vertė – daugiau nei 500 mln. eurų, tačiau į šią sumą įskaitoma ir 210 mln. eurų vertės statoma biokuro elektrinė, dvigubai galingesnė nei abi atliekų jėgainės sudėjus. Trys Lietuvoje veiksiančios deginimo jėgainės per metus galės sudeginti iki 615 tūkst. tonų atliekų.
Įvertinę prieštaringą informaciją dėl šalyje susidarančių deginti tinkamų atliekų kiekiu, abejones dėl projektų yra išreiškę Seimo Energetikos komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto nariai.
Savo skaičiavimus yra pateikę ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai. Pasak jų, 2030 metais bendras deginimui tinkamų atliekų kiekis šalyje sieks iki 433,8 tūkst. tonų, todėl jėgainės pritrūks daugiau nei 180 tūkst. tonų atliekų.