Šiuo metu „Agrokoncernas“ savo puslapyje skelbia, kad amonio salietrą su fosforu ir kaliu parduoda už gerą kainą. Pats R.Karbauskis kol kas tepasakė, kad yra labai užimtas, tai yra šmeižtas, už tokius klausimus teks eiti į teismą.
R.Karbauskis, kaip sako pašnekovai, įtraukė savo koncerną į komunikacijos mūšį, nors to galėjo ir nebūti, jei būtų pasimokyta iš anksčiau buvusių nesėkmių su Greta Kildišiene. Tai viena. Antra, užuot atsakęs į klausimus, jis grasina teismais ir mėgina kompromituoti Lietuvos nacionalinį transliuotoją, sako mūsų kalbinti pašnekovai.
Ir trečia, į šitą viešą komunikacijos mūšį įsitraukė politikai – Seimo Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas kreipėsi į Ūkio ministeriją, Konkurencijos tarybą ir Seimo Ekonomikos komitetą prašydami atsakyti, ar bus pradėtas tyrimas dėl antidempingo taisyklių pažeidimo.
Ūkio ministras jau pareiškė, antidempingo klausimai turi būti adresuoti Užsienio reikalų ministerijai, o ne Ūkio. Konkurencijos taryba teigia gavusi paklausimą, jį nagrinėja ir žada atsakymą pateikti šios savaitės pabaigoje.
Tuo metu buvęs premjeras A.Kubilius sako, kad į institucijas kreiptis jį paskatino socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasirodžiusios publikacijos, jog „valstiečių“ lyderiui R.Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ galbūt prekiauja rusiškomis trašomis su tam tikrais priedais, kurie leidžia apeiti dar 2000-iais Europos Sąjungos (ES) pritaikytas antidempingo taisykles šiai produkcijai iš Rusijos.
„Čia jo verslas, šiandien jis yra vienas iš valdančiųjų lyderių ir, jei šitame versle yra kažkokių nesąžiningos konkurencijos dalykų, tai jis atsakingas, kad tai būtų panaikinta“, – teigia A.Kubilius.
Portalui 15min muitinė patvirtino, kad koncerno įvežamos trąšos antidempingo muitu neapmokestinamos. ES taisyklėmis buvo siekiama apsaugoti Vakarų šalių trąšų gamintojus.
Rusijos gamyklos trąšas gamina naudodamos pigias dujas, jas subsidijuoja valstybė, tad atitinkamai jų produkcija yra gerokai pigesnė nei vakarietiška, todėl bet kuri kompanija, galėdama įsivežti pigesnių trąšų ir nemokėdama jokių muitų, pasak politiko, gali užimti didesnę rinkos dalį ir išstumti tuos, kurie gamindami trąšas patiria didesnių sąnaudų.
Kad priedų maišymas į rusišką salietrą – legali schema permesti rusišką azotą per ES sieną išvengiant antidempingo muito, socialiniame tinkle pareiškė humoristas H.Mackevičius. R.Karbauskis paragino H.Mackevičių pasitikrinti turimą informaciją.
24 klausimus jau anksčiau pateikusiam E.Jakilaičiui Karbauskis pagrasino teismu, nes tai esą ne klausimai, o kaltinimai, todėl tai – šmeižtas.
„Čia jau ne mano ir ne man klausimas. Atitinkamai kaltinti, kad kažkas nemoka kažkokių muitų ar kažko. Man tuos klausimus uždavinėti. Pirmiausiai reikia, aišku, užduoti klausimus institucijoms, jos išaiškins“, – tvirtina R.Karbauskis.
Apžvalgininkė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad grasinimas teismais yra politikų spaudimo mechanizmas.
„Tas grasinimas teismais ir, apskritai, teisinis kelias visada buvo politikų būdas spausti, spaudimo mechanizmas. Netgi jei jis tavęs neprispaus, netgi jei nieko ir nelaimės, bet vis tiek yra labai nemalonus vaikščiojimas po teismus, atsirašinėjimas, o tai yra išlaidos advokatams ir taip toliau. Politikai tą puikiai žino“, – aiškina apžvalgininkė.
Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas sako, kad iki šiol žemės ūkio sektorius dėl įvairiausių priežasčių rimčiau žiniasklaidos nekratytas. „Agrokoncernas“ ir R.Karbauskis kiek čiupinėti, tačiau ne tiek rimtai kaip kitos verslo šakos – bankai, transportas ar mažmeninė prekyba.
Jau dabar klausimų tirados, prasidėjusios tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, keliasi į tradicines medijos priemones, žurnalistai vis labiau pradeda domėtis ir aiškintis. O „valstiečių“ vedlys vėl klimpsta senose klaidose – užuot atsakęs, įsivėlė į viešus išvedžiojimus ir grasinimus teismais.
„Pats pagrindinis akcininkas, kuris sukūrė visą šį verslą, dabar dėl savo politinių ambicijų įtraukė didžiausią savo verslą, turbūt vieną iš didžiausių verslų Lietuvoje, į komunikacinį mūšį, kuriame laimėti nėra šansų, bet ir neatsakinėti į klausimus nėra šansų. Vadinasi, kažkoks persilaužimas turės įvykti. Bet tai, kad R.Karbauskis nepasimokė iš Gretos istorijos ir toliau tęsia tą patį dalyką, – faktas“, – įsitikinęs A.Katauskas.
Pasak eksperto, keisčiausia tai, kad politikas, nors ir turi būti atsiribojęs nuo verslo, tačiau kalba už „Agrokoncerną“, atstovauja jam, perteikia jo nuomonę, kad ir, pavyzdžiui, dėl kreipimosi į teismą.
Pasak A.Katausko, problema ta, kad R.Karbauskis, deklaruodamas skaidrumo ir sąžiningumo principus, pats nėra atviros politikos šalininkas ir mano, kad žiniasklaidą įmanoma prispausti teisinėmis priemonėmis, įvairiais reikalavimais ar pateiktais ultimatumais. Šįkart, jis su savo partija užsimojęs prieš LRT.
„Bandymas kompromituoti LRT yra susijęs su tam tikrais dalykais. Politikai, dabartinė valdžia, ateidama į valdžią deklaravo skaidrumą, ji nesuvokia skaidrumo ir žiniasklaidos kaip pagrindinio skaidrumo įrankio. Jie suvokia, kad pilnai turės valdyti savo informacinius kanalus. Tai mes matėme R.Karbauskio pasiūlymuose dėl nuosavo laikraščio, juo tarsi atsverti tradicinės žiniasklaidos kritiškumą“, – sako viešųjų ryšių ekspertas.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad už Seimo narių klausimų LRT stovi ne skaidrumas, o noras daryti politinį spaudimą.
„Iš ankstesnių judesių, ankstesnių pasisakymų apie nacionalinį transliuotoją, iš tų pataisų, kurias, turbūt, pono R. Karbauskio siųstas Petras Gražulis registravo panašių į lenkiškas, iš tokio norėjimo pajungti nacionalinį transliuotoją LRT savo valiai, man peršasi išvada, kad už to stovi ne skaidrumo reikalavimas, o noras daryti politinį spaudimą. Jie įsivaizduoja, kad tai yra valstybinė televizija ir jie gali reguliuoti, kokių klausimų jų klausti laidoje“, – svarsto apžvalgininkė.
R.Karbauskis tai neigia ir sako, kad Seimo klausimai LRT tai tik noras žinoti, kaip naudojamos biudžeto lėšos. Tarsi, LRT taryboje, kuri yra svarbiausia nacionalinio transliuotojo LRT valdymo grandis, net trečdalis narių nebūtų paskirtų Seimo.
Tačiau vis nesiliaujant Seimo narių užuominoms viešoje erdvėje, neva nacionalinis transliuotojas neskaidriai naudoja biudžeto lėšas, LRT kreipėsi į Valstybės kontrolę prašydama atlikti auditą.
Viešųjų ryšių ekspertas spėja, kad Ramūnas Karbauskis, reikalaujantis atsakymų iš kitų, ir pats jų sulauks nemažai – ir dėl verslo, ir dėl veiklos parlamente, o tai, panašu, ir toliau programuos konfliktus tiek su žiniasklaida, tiek su visuomene.
„Ponas R.Karbauskis nėra iš tų žmonių, jis jau mums ne kartą parodė, kuris lengvai galėtų pakelti rankas rankas ir pasakyti: „Atsiprašau, suklydau“. Ne. Jis nė velnio to nedarys. Jis eis iki galo. Ar tai nuvers p. R.Karbauskį, ar tai nuvers p. Saulių Skvernelį? Pamatysime. Bet klausimų kils visuomenei dar daugiau, faktas“, – konstatavo A.Katauskas.
