Pirmadienį S.Skvernelis pranešė apie švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson ir aplinkos ministro Kęstučio Navicko atleidimą iš pareigų. Pakeitus dar vieną ministrą, premjerui S.Skverneliui tektų pasitikrinti pasitikėjimą parlamente. Apie šią situaciją pirmadienio vakarą diskutuota LRT laidoje „LRT forumas“.
Valdančiosios „valstiečių“ partijos lyderis R.Karbauskis, komentuodamas S.Skvernelio sprendimą atleisti tris ministrus, pažymėjo, jog apie šį sprendimą su premjeru jau yra kalbėjęs anksčiau.
„Mes iš tikrųjų apie tai, kad po prezidento rinkimų reikėtų keisti kelis ministrus, šnekėjomės jau daug kartų. Tiesiog premjeras priėmė sprendimą tą padaryti dabar. Tai yra normalus sprendimas, vyriausybėse keičiasi ministrai ir tai, kad bus šeši ar aštuoni (pakeisti ministrai – LRT.lt) ir reikės pasitikrinti (vyriausybės pasitikėjimą Seime – LRT.lt) niekas nebijo. Paprasčiausiai, jeigu mes manome, kad tie pakeitimai bus pozityvūs, priimant sprendimus tose ministerijose, vykdant tas reformas, kurias esame priėmę Seime, tokiu atveju juos reikia daryti“, – aiškino R.Karbauskis.
Anot jo, Švietimo ir mokslo, Kultūros, Aplinkos ministerijos buvo tos ministerijos, kuriose reikėjo daugiau proveržio, tad jų vadovų pakeitimas, pasak R.Karbauskio, buvo neišvengiamas.
„Ministrams dėl to, kad jie ėmėsi tų reformų, pretenzijų mes neturime. Yra daugiau klausimų, susijusių su tuo, kaip jie komunikavo su bendruomenėmis ir atitinkamai su interesų grupėmis“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.
R.Karbauskis tvirtino, kad jį nustebino tik tai, jog S.Skvernelis atleisti ministrus nutarė dabar, bet šį sprendimą parlamentaras vertino pozityviai.
Mato R.Karbauskio diktatą
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas G.Landsbergis laidoje „LRT forumas“ teigė manantis, kad vyriausybė dėl neapgalvotų veiksmų atsidūrė krizėje.
„Manau, kad krizę turime viešajame sektoriuje. Ilgi šios srities nefinansavimo metai padarė taip, kad mokytojais, medikai, bibliotekų darbuotojai, viso kultūros sektoriaus darbuotojai jaučiasi pamiršti, nepatenkinti. Jų šiandien niekas negirdi. Ir vyriausybė, priimdama liberalią mokesčių reformą šį pavasarį, padėjo tašką bet kokiems galimiems sprendimams“, – komentavo G.Landsbergis.
Trijų ministrų atleidimą, G.Landsbergio manymu, galima būtų traktuoti įvairiai. Vis dėlto, anot jo, tai galima būtų vertinti kaip premjero S.Skvernelio viešųjų ryšių akciją arba Seimo daugumos lyderio R.Karbauskio paliepimo vykdymą.
„Arba tai yra viešųjų ryšių sprendimas padėti S.Skverneliui pasirodyti rimtu lyderiu, išeiti iš krizės, kuri susidarė Švietimo ir mokslo ministerijoje, bet aš manau, kad tai padaryti nepavyksta, arba, antras dalykas – tai yra, ką kalbėjo jau buvęs aplinkos ministras K.Navickas, kad, jo žiniomis, iš Seimo buvo pareikalauta (ministrų atleidimo – LRT.lt). Mes žinome, kas pirmininkauja Seimui. Tai, jeigu mes ministro žodžius vertiname tiesiogiai, tai reiškia, kad R.Karbauskis pareikalavo iš S.Skvernelio patraukti ministrus, kurie yra neparankūs“, – svarstė TS-LKD vadovas.
R.Karbauskis griežtai neigė reikalavęs S. Skvernelio atleisti ministrus.
„Suprantu, kad ponas G.Landsbergis labai dažnai nesąmones šneka viešame eteryje, bet atitinkamai dabar reikėtų skaitytis su žodžiais, nes jis apkaltino mane, darant spaudimą premjerui, o tai jau yra nusikalstama veikla“, – replikavo R.Karbauskis.
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas teigė manantis, kad S.Skvernelis, atleidęs tris ministrus, tiesiog norėjo sumažinti neigiamą visuomenės reakciją į vykdomas reformas.
„Tai yra masto veiksmas, kuris leidžia priblokšti ir opoziciją, ir visuomenę: „štai, koks ryžtingas sprendimas padarytas, kad tai nėra streikų pasekmė, kad tai nėra visuomenės pasipiktinimo reformomis pasekmė, kad tai yra atsinaujinimas, impulso davimas“. Bet iš tikrųjų akivaizdu, kad ministrus patraukus ir paskyrus naujus žmones, sisteminės problemos niekur nedingsta“, – perspėjo G.Paluckas.
Su valdančiąja koalicija bendradarbiaujančių „tvarkiečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigė ministrų atleidimą vertinantis kaip „vadybinį sprendimą“, tačiau pripažino, kad S. Skvernelio vietoje elgtųsi kitaip.
„Jeigu būtų mano galimybė šiai vyriausybei vadovauti, aš nebūčiau jų (ministrų – LRT.lt) atstatydinęs ir būčiau leidęs jiems įgyvendinti tas reformas, kurios yra. [...] Dabar pastatysime naują ministrą, naujas žmogus kol įsivažiuos, kol suvoks, kol derybos praeis, užtruks laiko. Bet jis (S.Skvernelis – LRT.lt), kaip vadybininkas, matomai suvokė ir suprato, kad tą dalyką reikia dabar daryti“, – tvirtino R.Žemaitaitis.
Tuo metu valdančiosios koalicijos partnerių – „socialdarbiečių“ – vadovas Gediminas Kirkilas teigė žinojęs apie tai, kad S.Skvernelis ketina keisti tris ministrus ir dėl to nenustebo.
„Manau, kad premjeras nori stipresnės vyriausybės komandos. Jis tą ir daro. Ar blogai, ar gerai, laikas parodys“, – teigė G.Kirkilas.
Apžvalgininkas: tai yra priedangos operacija
Laidoje „LRT forumas“ dalyvavęs dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris svarstė, kad trijų ministrų pakeitimu valdantieji greičiausiai siekė kelių tikslų. Visų pirma, anot jo, besitęsiant mokytojų streikams, profsąjungų atstovams nakvojant Švietimo ir mokslo ministerijoje, S.Skvernelis norėjo parodyti, kad valdo situaciją. Pasak V.Bruverio, panašu, kad vyriausybės vadovas, atleisdamas tris ministrus, iš esmės norėjo numalšinti neigiamą visuomenės požiūrį į švietimo ir mokslo ministrę J.Petrauskienę.
„Man, kaip ir opozicijai, šiuo atveju tik šypsnį kelia paaiškinimai, kad tai nieko bendra neturi su J.Petrauskienės situacija ir situacija švietimo sektoriuje. Aišku, kad tai susiję. Jeigu vertinti siužeto, stilistiniu požiūriu, visa tai pavadinčiau priedangos operacija – kuo labiau pridengtai atstatydinti švietimo ir mokslo ministrę. [...]
Švietimo ministrės problema jau seniai nėra vien švietimo ministrės problema. Tai yra visos vyriausybės problema. Akivaizdu, kad situacija išslydo iš rankų, situacijos nekontroliavo ne tik J.Petrauskienė, bet ir pats premjeras. Premjeras dabar bando perimti situacijos kontrolę, tas yra suprantama“, – komentavo V.Bruveris.
Jis atkreipė dėmesį, kad dėl mokytojų etatinio darbo apmokėjimo ir kitų reformų nepasitenkinimą pradėjo reikšti ir dalis „valstiečių“ frakcijos narių.
R.Karbauskis savo ruožtu tvirtino, kad „valstiečių“ frakcija dėl reformų sutaria. Anot jo, pati Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga iš tikrųjų iš vyriausybės reikalauja to, kas yra neįgyvendinama.
„Niekas reformos dėl mokytojų algų etatinio apmokėjimo neatšauks, apie tai diskusija nekyla. Taip, pripažįstamos klaidos, jos bus ištaisytos, dėl to yra susitarta, tik klausimas – reikalaujama 300 milijonų eurų. Surasti juos šitame biudžete yra tiesiog absurdiška. Kartais pradeda atrodyti, kad šitas protestas, keliant reikalavimą, kuris yra neįgyvendinamas, kaip kažkokia akcija, kuri neprimena noro derėtis“, – kalbėjo R.Karbauskis.
G.Landsbergis replikavo, kad derybos su mokytojų atstovais negali būti produktyvios, kai patys vyriausybės atstovai nesiruošia nusileisti.
„Kaip įmanoma derėtis su profesinėmis sąjungomis, kai jūs ateinate su principine pozicija, kad niekas nebus atšaukta. Kokios čia derybos? Jūs esate galia, jūs esate valdžia. [...] Jums viena profsąjunga nepatinka, jūs su ja nesikalbėsite. Aš labai tikiuosi, kad nebus panaudota jėga, policija ir žmonės nebus išvesdinti iš ministerijos per prievartą, ką dabar jau premjeras kalba“, – aiškino G.Landsbergis.
Jam pritarė ir G.Paluckas, tvirtindamas, kad derybos tiek dėl švietimo, tiek dėl kitų reformų stringa dėl radikalios vyriausybės ir Seimo vadovų pozicijos.
„Linas Kukuraitis reikalauja 300 milijonų eurų vaiko teisių pertvarkai. Nėra. Švietimo profsąjungos reikalauja 300 milijonų eurų. Nėra. Tai apie ką mes šnekėsime, jei premjeras sako, kad „su nieko nesiderėsime, nieko nesiūlysime?“, – kalbėjo G.Paluckas.
Parengė Gytis Pankūna
