„Tai yra visiškai akivaizdu, kad vykdomas poveikis politikų atžvilgiu ir Seime, ir taip toliau, kad bandoma rasti sąjungininkų“, – BNS ketvirtadienį sakė R.Karbauskis.
Jis komentavo G.Kėvišo Seimo pirmininkui, keliems komitetams ir didžiosioms frakcijoms adresuotą laišką, kuriame Kultūros ministerijos sprendimas sustabdyti investicijas į teatrą vadinamas nusikalstama veika.
R.Karbauskio teigimu, LNOBT vadovas pats turi prisiimti atsakomybę už viską, kas vyksta jo vadovaujamoje įstaigoje.
„Jo reputacija ir jo veiksmai kenkia šitai įstaigai ir ypatingai griauna kitų įstaigų vadovų reputaciją, nes pradeda atrodyti, kad moralė Lietuvos kultūros įstaigų vadovams gali nereikšti nieko“, – tvirtino politikas.
Jam antrino opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis: „Atsakomybė už visa tai pirmiausia tenka pačiam Kėvišui. Jis yra atsakingas už skaidrią savo institucijos veiklą ir jis tos veiklos neužtikrina“.
„Man tai visa šita veikla yra panašiausia į Druskininkų mero veiklą. Jis analogiškus tokius principus naudoja, kaip nuolatinį išsisukinėjimą, aiškų jautimą, kad esi virš teisės, virš teisingumo. Toks caro sindromas“, – pridūrė jis.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime vadovo Eugenijaus Gentvilo manymu, LNOBT direktoriaus įvardijamas problemas turėtų spręsti ne Seimo nariai.
„Jei yra spėlionių ar įtarimų dėl šitų veiksmų, tai yra finansavimo sustabdymo, jie gali kreiptis į teisėsaugą, prašydami nustatyti, kokia yra nusikaltimo sudėtis, ir, jei reikia, prašyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Visa kita yra emocijos“, – sakė liberalas ir pridūrė, kad pritaria Kultūros ministerijos sprendimui stabdyti investicijas teatrui.
Seimo vicepirmininkas, socialdemokratų narys Kultūros komitete Gediminas Kirkilas teigia, kad G.Kėvišas nėra tapatus visam LNOBT. Jis sako laiško dar nematęs ir dėl to, ar remti G.Kėvišą, bus tariamasi frakcijoje.
Politikas taip pat įvardijo, jog ministrės sprendimas gali būti „spaudimo priemonė“ G.Kėvišui atsistatydinti.
„Čia yra emocijos, bet stabdyti investicijų, aš manau, kad nereikia, ne ant vieno žmogaus teatras laikosi. Čia yra teatrui daroma, o ne Kėvišui“, – sakė G.Kirkilas.
Laiške Seimo nariams LNOBT direktorius prašo atsižvelgti į situacijos rimtumą ir faktą, kad dėl priimto sprendimo stabdyti investicijų projektų lėšas nukenčia ne tik teatras, bet ir valstybė.
Anot jo, „toks neteisėtos žalos padarymas valstybės turtui gali būti vertinamas, kaip nusikalstama veika ir kalti asmenys turės prisiimti pilną atsakomybę“.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson prieš dvi savaites pranešė stabdanti finansavimo skyrimą LNOBT investiciniam projektui – scenos rekonstrukcijai, remdamasi gauta informacija iš Generalinės prokuratūros, kuri pernai atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl LNOBT investicijų. Ministrė sako rėmusis principu, kad valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos galimai neskaidriai vykdomiems projektams, be to, vadovui jau yra taikyta drausminė nuobauda, jis nesilaiko keliamų aukščiausių etikos reikalavimų.
Pats G.Kėvišas rašte politikams nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2013-aisiais, įtarimai jam buvo panaikinti ir kartoja poziciją, jog 2015-aisiais tyrimas atnaujintas „tik dėl to, kad būtų išversti į lietuvių kalbą dokumentai“ ir kad būtų ištirta Vokietijos įmonės gauta informacija. Jis pabrėžia, kad įtarimai šiuo metu nėra pareikšti. Jie buvo pareikšti ankstesniame tyrime.
Generalinė prokuratūra šiuo metu dar tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes.
