Būtent tai savo raporte ir pažymi pasaulio žiniasklaidos reitingą sudaranti organizacija „Reporteriai be sienų“, pabrėždama dar ir verslo mėginimus kištis į žiniasklaidą. Nuo Petro Gražulio iniciatyvų perduoti LRT generalinio direktoriaus skyrimą į Seimo ir Kultūros komiteto rankas, atsiribojo ir pats Kultūros komiteto pirmininkas. Tiesa, nepaneigęs, kad kitų šalių pavyzdžiu ketinama įsteigti nacionalinio transliuotojo kontrolieriaus arba ombudsmeno pareigybę, kaip yra, tarkime, Estijoje. Dar nė vienas politikas kovodamas su žiniasklaida nėra išsikovojęs autoriteto nei sau, nei savo šaliai, nes būtent tokie veiksmai ir mažina Lietuvos autoritetą tarptautinėje erdvėje. Į vieną pusę rėkti už Lietuvą, o iš kitos – kasinėti jai po kojomis turbūt nei patriotiška, nei juo labiau vyriška.
„Mes matome šios daugumos laikotarpyje, per pusmetį, gal kokį trečią-ketvirtą bandymus apriboti žodžio laisvę. Aišku, kad šie bandymai visi turi antikonstitucinį atspalvį. Konkrečiai paskutinis pasiūlymas prieštarauja ir daugeliui ES direktyvų, taigi, manau, kad tokių įstatymų negali būti Lietuvoje, ES šalyje“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tuo metu įstatymą keisti siūlantis Seimo narys P.Gražulis teigia, kad „LRT eteryje įsivyravusi patyčių kultūra bei ženkliai sumenkęs nacionalinio transliuotojo prestižas visuomenės akyse. LRT generalinis direktorius bei Taryba turi per daug suteiktų teisių ir per mažai priežiūros“. Kalbėdamas prieš mūsų kamerą P.Gražulis LRT Tarybą pervadina Komisija.
„Nors lyg tai sukurta kažkokia Komisija (LRT Taryba), kuri išrenka direktorių, kuris nepriklausomas. Bet pasirodo, už tos komisijos matyt kas stovi ir neaišku kas, ir visuomenės transliuotojas neatlieka visuomeninio transliuotojo funkcijų. Daugiausiai tai yra draugų televizija“, – kalbėjo Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys P.Gražulis.
Ponas P.Gražulis padėtį siūlo taisyti įvedus politinę kontrolę.
Seimo narės Dovilės Šakalienės vertinimu, tai būtų didelė grėsmė nacionalinio transliuotojo nepriklausomybei.
„Būtų suformuota visiška atskaitomybė Seimo Kultūros komitetui. Komitetas realiai gautų galią manipuliuoti direktoriumi, nes turi galią atšaukti jį per Seimą paprasta balsų dauguma. Direktorius taptų marionete vieno iš Seimo komitetų“, – teigė Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė D.Šakalienė.
LRT Tarybą siūloma formuoti politiškai – pagal Seimo frakcijų proporcijas, persvarą turėtų Seimas, o Prezidentės atstovų įtaka sumenktų perpus.
„Komisiją (LRT Tarybą) šiek tiek išplėst, Seimas tegu daugiau deleguoja, kad priežiūrą sustiprint reikia Komisijos (LRT Tarybos) “, – sakė P.Gražulis.
Dar P.Gražulis norėtų uždrausti samdyti prodiuserių kompanijas, esą pirkdama produkcija iš šalies, LRT finansuoja proteguojamus asmenis.
„Ar būtinai Jakilaitis turi gaut vest laidas kaip prodiuseris? Aš manau, kad ne“, – įsitikinęs Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys.
Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio nuomone, varžyti LRT nereikia, o P.Gražulis, greičiausiai, vadovavosi ne protu, o emocijomis.
Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio nuomone, varžyti LRT nereikia, o P.Gražulis, greičiausiai, vadovavosi ne protu, o emocijomis.
„Reikia susieti su jo emocijom ir po K. Pūko dalyvavimo LRT laidoje, matomai, iš karto atsirado toks noras staiga, padėti draugui ar kažkas iš tos srities, ir manau, kad mes neturėtume kalbėti apie tai, kaip apie kokį nors žiniasklaidos suvaržymą“, – teigė V.Pranckietis.
Jokių žodžio laisvės suvaržymų LRT laidose sako nesąs patyręs ir socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Jo vertinimu, šiuo metu galiojantis Lietuvos radijo ir televizijos įstatymas – vienas moderniausių Europos Sąjungoje.
„Kodėl mes negalim kištis? Todėl, kad mes visi būsim subjektyvūs, mes visi turėsim savo politinius interesus. Todėl toks modelis, kuris yra – vienas pažangiausių, jei ne pažangiausias, ir pasirinktas, kad atribot politikus nuo LRT“, – sakė G.Kirkilas.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis pripažįsta, kad LRT laukia naujovės, tačiau jos niekaip nesusijusios su pastarosiomis P.Gražulio iniciatyvomis.
Šnekėjau su Gražuliu, sakiau, kad protingiausias sprendimas būtų atsiimti šiuos siūlymus, – sakė R.Karbauskis.
„Šnekėjau su Gražuliu, sakiau, kad protingiausias sprendimas būtų atsiimti šiuos siūlymus. Jeigu kokie nors pokyčiai bus, tai nėra susiję su tuo gerai ar blogai dirba mūsų Lietuvos televizija ir radijas, bet tai kaip labiau sutvarkyti savireguliacijos mechanizmus – ombudsmeno variantas ir t.t. Tai čia visiškai nieko bendro neturintys dalykai su P.Gražulio siūlymais“, – kalbėjo R.Karbauskis.
P.Gražulio skundus, kad jis ir į jį panašūs politikai, kaip jis sako, turintys kitokią nuomonę, nekviečiami į LRT laidas, parlamento senbuvis G. Kirkilas atremia labai paprastai.
„Žurnalistai visada visus kviečia. Jie nekviečia tik tų, kurie neturi ką pasakyti, arba nemoka mandagiai, kultūringai to pateikto. Visuomeniniam transliuotojui tas ypatingai būdinga“, – teigė G. Kirkilas.
Praeitą Seimo kadenciją P.Gražulio vadovaujama Tvarkos ir teisingumo frakcija reikalavo, kad LRT generalinis direktorius plenariniame posėdyje pasiaiškintų kodėl 2014 m. transliavo Eurovizijos nugalėtojo transvestito Conchitos Wurst pasirodymą. Anot ekspertų, „juokinga, kad vaikų interesais teisinama neapykanta, diskriminacija ir net cenzūra.“
Per pirmąsias eitynes „Už lygybę“ lietuviai ir svečiai iš užsienio pasitikti įžeidimais. Už tai, kad perėjo policijos užtvarą, pasipriešino pareigūnams, P.Gražulis atsipirko bauda.
Po trejų metų per eitynes P. Gražulis vėl smaginosi, provokavo pareigūnus, bandė atkreipti dėmesį, tačiau buvo sulaikytas dar eitynėms neprasidėjus.
Per plenarinį posėdį jis sukėlė riaušes, kai pamėgino įbrukti liberalams kelnes su užtrauktuku užpakalyje, mat šie siūlė P. Gražulį dėl jo homofobiškų pažiūrų pašalinti iš parlamento delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.
Kitą kartą, susitaręs su bulvarine laida, jis atėjo į spaudos konferenciją Tarptautinei dienai prieš homofobiją, čia dalyvavę Vakarų diplomatai priversti klausyti P.Gražulio įžeidimų.
Prieš dvejus metus P.Gražuliui nepavyko įstatymu uždrausti įsivaikinti Lietuvos vaikų tos pačios lyties asmenų poroms, nors jis įtikinėjo, kad įstatymo norma galios ir už Lietuvos ribų
Sulaukęs kolegių iš valdančiosios koalicijos nuostabos dėl tokių užmojų, P.Gražulis neliko skolingas ir joms.
Sulaukęs kolegių iš valdančiosios koalicijos nuostabos dėl tokių užmojų, P.Gražulis neliko skolingas ir joms.
„Nu, kas darosi su Lietuvos Seimo narėm moterimis. Vyrai, dar kai vyrai, niekas nepropaguoja ir nepalaiko tų visų homoseksualių idėjų. O moterys, kaip tos gyvatės. Gyvatė kaip savo vaikus ėda“, - sakė P.Gražulis.
Nuolat pabrėždamas, kad žiniasklaida neobjektyvi ir valdoma, Seimo narys P.Gražulis įrodinėja, kad Konstitucinis Teismas taip pat yra tik politinės valios vykdytojas, dažniausiai prezidentės valios.
„Kadangi Konstitucinis Teismas, ne paslaptis ir faktiškai juo nepasitikiu – galime daug priminti jo sprendimų, ir tai, kad Konstitucinis Teismas išrado, kad Konstitucija turi dvasią, ir R. Pakso apkaltos atveju, aš manau, tai yra politinių užsakymų vykdymas. Ir šiuo metu aš taip įsitikinęs, jeigu prezidentė nebūtų užsitikrinusi Konstitucinio Teismo iš anksto palaikymo, jos kreipimuisi, vargu ji ar būtų kreipusis“, 2012 m. kalbėjo P.Gražulis.
2013 m.jis siūlė Seime įteisinti baudas nuo 1 iki 6 tūkstančių litų už netradicinės lytinės orientacijos žmonių eitynes ir už bet kokios informacijos apie homoseksualus viešinimą. Sulaukęs užsienio reikalų ministro ir prezidentės kritikos, atkirto: „Tiek prezidentė, tiek ponas L.Linkevičius uoliai tarnavo sovietų sąjungai, buvo Komunistų partijos nariai, o tuo metu buvo kriminalizuota šita net asmeninė veikla: lovoj aptikdavo du homoseksualus – penki metai laisvės atėmimo bauda, ir jie toleravo, jie gi buvo tos partijos nariai“.
Seimui po 15 metų kalbų, tik po Kėdainiuose nužudyto keturmečio pavyko įstatymu uždrausti smurtą prieš vaikus. Gražulis – vienas iš tų, kurie labiausiai priešinosi tokiam draudimui.
„Pats augau gausioje šeimoje, 15 vaikų šeimoje ir tikrai esu dėkingas tėvams, kad, kai buvau išdykęs, kad ir ausį pasuko ir į kampą pastatė ir net rykštę paėmė“, – 2010 m. sakė P.Gražulis.
2014 m. P.Gražulis įregistravo siūlymą grąžinti mirties bausmę, tačiau, jį pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai, įregistravo pataisą dėl bausmės iki gyvos galvos. Tačiau ir ją teisės ekspertai pripažino antikonstitucine, Seimas balsavo prieš. Nepaisydami šių aplinkybių, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovai šių metų kovą išsiuntė oficialų kreipimąsi Europos Komisijos ir Europos vadovų tarybos pirmininkams dėl teisinių galimybių grąžinti mirties bausmę Lietuvoje.
