2018 01 11

Ramūnas Karbauskis užtikrina, kad pats LRT veiklos netirs

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis garantuoja, kad pats netaps Seime buriamos specialiosios komisijos, tirsiančios LRT veiklą, nariu. Jis tikina, kad ši komisija tikrai nebus politinė ir neturės įtakos skiriant naują LRT generalinį direktorių.
Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

„Aš tikrai toje komisijoje nedirbsiu. Kas dirbs, paaiškės rytoj, kai ji bus sudaryta ir bus paskelbti žmonės, kurie gali toje komisijoje dirbti. Bus žmonės, kurie gali dirbti su slapta informacija, nors ten nieko slapto kaip ir nėra. Iš viso nieko slapto nėra, bet mes, gerbdami LRT norą, kad informacija su grifu „konfidencialu“ nebūtų skelbiama, pasirūpinsime tuo skirdami iš savo frakcijos žmones, kurie gali dirbti netgi su slapta informacija“, – ketvirtadienį Seime sakė R.Karbauskis.

Pasak jo, komisija tikrai nėra buriama tam, kad politikai gautų daugiau įtakos LRT valdyme. Anot R.Karbauskio, LRT generalinį direktorių dabartinės kadencijos LRT taryba rinks dar pavasarį ir birželį darbą baigsiančios komisijos išvados tam pasirinkimui įtakos neturės.

Mes matėme Valstybės kontrolės ataskaitas ankstesnes, kurios visiškai neatsako į jokius klausimus, – sako R.Karbauskis.

„Tai nėra noras nieko užčiaupti. Komisijos darbas numatytas iki birželio mėnesio. Kiek aš žinau, kiek esu girdėjęs, pavasarį renkamas direktorius. Jį rinks šios kadencijos taryba. Taigi, ką sakė premjeras, tą galiu pakartoti: jokios galimybės politikams kištis į procesą direktoriaus patvirtinimo nacionalinio transliuotojo tiesiog nėra. Net teoriškai. Kad taip bandoma sakyti viešoje erdvėje, tai tėra bandymas tiesiog padaryti taip, kad komisija nebūtų sudaroma“, – aiškino politikas.

Vis dėlto R.Karbauskis yra įsitikinęs, kad komisija bus sukurta.

Kitų priemonių Seimas neturi?

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuvos radijo ir televizijos finansinę ir ūkinę veiklą turėtų tirti atitinkamos valstybės institucijos, o ne Seimo komisija. Pasak jo, parlamentinis tyrimas būtų kraštutinė priemonė.

Atsakydamas į premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimą, R.Karbauskis sako, kad šiuo metu būtent kraštutinių priemonių ir tenka imtis. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas mano, kad už komisijos sukūrimą penktadienį balsuos ir pats S.Skvernelis.

„Aš galvoju, kad rytoj Seimas apsispręs komisiją sudaryti. Aš taip manau. Manau, kad kitos priemonės, negu, ta kraštutinė, kurią pasakė premjeras, Seimas ir neturi galimybės imtis, nes informacija, kuri pateikta, jos pateikta tikrai labai nedaug ir pateikta ji labai keistai. Tai, kas turi būti vieša, padaryta neviešu dalyku. Premjeras irgi apie tai šnekėjo. Manau, kad pats premjeras rytoj palaikys Seimo daugumos ir opozicijos sprendimą sudaryti komisiją“, – kalbėjo R.Karbauskis.

Anot jo, premjero išvardintos institucijos – Valstybinės mokesčių inspekcija ir Valstybės kontrolė – LRT veiklą jau vertino, tačiau tai darė netinkamai, todėl klausimo tenka imtis Seimo komisijai.

„Tada tos institucijos, kurios čia buvo paminėtos ir premjero, turės dirbti savo darbą, bet jų darbas taip pat bus kontroliuojamas ta prasme, kad terminai, užduotys ir visa kita. Mes matėme Valstybės kontrolės ataskaitas ankstesnes, kurios visiškai neatsako į jokius klausimus. Tai yra daugiau informacija, kuri negalėtų būti panaudota tai analizei. Manau, kad Seimas, pirmiausia, peržiūrės įstatymus dėl viešųjų pirkimų ir taip toliau.

Bet vėlgi dar sykį pakartosiu: Seimo nariai niekada niekuo nekaltino LRT, mūsų nacionalinio transliuotojo, niekada niekuo nekaltino. Tiesiog yra klausimas apie tai, kaip naudojamos lėšos. Į tai nebuvo atsakyta labai daug metų. Manau, kad komisija pasitarnaus tam, kad mes žinosim, kaip jos panaudojamos“, – aiškino R.Karbauskis.

Anot jo, tai, kad norima kurti atskirą komisiją rodo, kad parlamentarai tikrai nenori klausimo paversti politiniu.

„Mūsų vertinimai vieni ar kiti dėl to, ar teisingai, ar neteisingai, dėl to komisija ir dirbs savo darbą. Tikrai norime nepolitizuoti šito klausimo. Viskas bandoma padaryti, kad tai būtų politizuojama, bet kaip tik komisijos atsiradimas ir yra nenoras to politizuoti. Jei mes pradėtume viešinti tą informaciją, kuri patenka į Seimą, tada būtų politizavimas, bet mes, kaip žinote, jokios informacijos neviešiname ir laukiame, kol bus sudaryta komisija, o komisija savo darbą atliks. Visų komisijų, kurios būdavo Seime sudaromos, darbas yra pakankamai uždaras, atitinkamai jos kreipiasi į visas institucijas, kurias reikia, įvertinti tai, ką mato“, – kalbėjo jis.

Valdančioji Valstiečių ir žaliųjų frakcija pirmadienį surinko parašus Seime sukurti laikinąją tyrimo komisiją dėl LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos. Inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją gali ne mažiau kaip ketvirtadalis, t. y. 36 Seimo nariai. Siūloma, kad komisijos nariai turės turėti leidimus dirbti su slapta informacija.

Nutarimo dėl komisijos steigimo projekte numatomas įpareigojimas komisijai įvertinti LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat – įvertinti, „ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas“.

Klausimus LRT formuluojantys parlamentarai teigia, kad juos domina išskirtinai finansinė bei administracinė nacionalinio transliuotojo situacija ir LRT, kaip valstybės biudžeto finansuojamos viešosios įstaigos, veiklos skaidrumas. Kritikai Seimo narių klausimus vadina spaudimu LRT.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis