„Kol kas sudėtinga prognozuoti, kiek Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas gali atsižvelgti į naujosios Graikijos Vyriausybės norus. Manau, kad kažkiek nuolaidų galima tikėtis, bet tai veikiausiai nebus tiek, kiek norėtų naujosios šių rinkimų laimėtojos lyderis“, – pirmadienį BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas, komentuodamas parlamento rinkimų Graikijoje rezultatus.
„Manau, kad tiek ES institucijos, tiek euro zonos šalių vyriausybės taip pat įvertins, kokį poveikį bet koks susitarimas su naująja valdančiąja Graikijos dauguma gali turėti panašių kaip „Syriza“ partijų galimybėms laimėti rinkimus kitose šalyse, pavyzdžiui Ispanijoje, kur taip pat neseniai susiformavo panaši partija, – sakė jis. – Didelės nuolaidos partijai „Syriza“ gali paskatinti rinkėjus kitose ES šalyse balsuoti už panašias partijas, tad dabartinės vyriausybės veikiausiai tai įvertins kaip galimą politinę riziką, ir tai turėtų riboti erdvę nuolaidoms.“
Suskaičiavus daugiau kaip 99 proc. sekmadienį Graikijoje vykusių rinkimų balsų, paskelbta, kad kraštutinių kairiųjų partija „Syriza“, gavusi 36,3 proc. balsų, turės 149 mandatus 300 vietų parlamente. Partija 8,5 procentinio punkto aplenkė premjero Antonio Samaro konservatyvią Naujosios demokratijos partiją.
Lems ir partnerės, ir tarptautinių rinkų reakcijos
Pasak R.Vilpišausko, yra pora į Graikijos parlamentą patekusių nedidelių partijų, kurios gali būti potencialios „Syriza“ partnerės.
Jeigu bus rimtai siekiama nurašyti kai kurias skolas, bus nebesistengiama subalansuoti biudžetą, vėl didinamos išlaidos, klausimas, kas sutiks skolinti Graikijai. Tad ji gali būti priversta išstoti iš euro zonos, – sakė R.Vilpišauskas.
„Jeigu pavyks suformuoti valdančiąją daugumą, kitas klausimas, kaip naujajai Vyriausybei pavyks suderinti du gana prieštaringus dalykus, kuriuos ji kalbėjo prieš rinkimus, – tai yra tolesnė Graikijos narystė euro zonoje, kurią „Syriza“ vadovas teigia remiantis, ir Graikijos prisiimtų įsipareigojimų peržiūrėjimą, visų pirma, dalies Graikijos skolų nurašymą. Tą jis ypač akcentavo per rinkimų kampaniją“, – priminė instituto direktorius.
Jis taip pat pabrėžė, kad padėtį Graikijoje lems ir tarptautinių rinkų reakcija.
„Jeigu bus rimtai siekiama nurašyti kai kurias skolas, bus nebesistengiama subalansuoti biudžetą, vėl didinamos išlaidos, klausimas, kas sutiks skolinti Graikijai. Tad ji gali būti priversta išstoti iš euro zonos“, – sakė R.Vilpišauskas.
Po laimėjimo – keičia kursą
Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad laimėję rinkimus radikalūs politikai neretai švelnina savo pozicijas ir keičia politikos kursą.
Pasak politologo, „Syriza“ pergalė rinkimuose paliudijo jau pernai pavasarį pastebėtą tendenciją, kad Europoje populiarėja kraštutinių pažiūrų politinės jėgos. Kita vertus, anot pašnekovo, reikia įvertinti ir tai, kad „rimtų ekonominės politikos alternatyvų dabartinei vykdomai politikai taip pat niekas nėra pasiūlęs“.
Graikijos kairiųjų lyderis Aleksis Cipras sekmadienį pareiškė, kad tarptautinių kreditorių primesti penkeri taupymo, „pažeminimo ir kančių“ metai baigėsi, kai jo partija „Syriza“ iškovojo pergalę pirmalaikiuose rinkimuose.
„Graikija palieka praeičiai katastrofinį taupymą, ji palieka praeičiai baimę ir autoritarizmą, ji palieka praeičiai penkerius pažeminimo ir kančių metus“, – tūkstančiams džiūgaujančių šalininkų Atėnuose pasakė A.Cipras.
