Siūlymai pažaboti žemės supirkinėjimą per artimų asmenų valdomas įmones galėjo atsidurti šių metų sausio 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme. Tačiau ši iniciatyva neįveikė jau pirmo rimtesnio barjero – ji užgeso „valstiečių“ kontroliuojamame Seimo Kaimo reikalų komitete, kartu su aibe kitų pasiūlymų, kuriais siekta lopyti įstatyme žiojinčias spragas.
Paties R.Karbauskio teiravomės, kodėl jis, kaip įstatymo leidėjas, per metus laiko neužtaisė įstatymo spragų. Jis teigė, kad pats nuo šio klausimo buvo nusišalinęs.
„Seimas tą įstatymą taisė visai neseniai. Priėmė sprendimą. O aš nuo to klausimo buvau nusišalinęs“, – sakė R.Karbauskis.
LVŽS lyderis iš tikrųjų nedalyvavo 2017 m. lapkričio 23 d. balsavime dėl naujos redakcijos įstatymo priėmimo. Vis dėlto įstatymas į Seimo salę atkeliavo be aibės partijos lyderiui galbūt neparankių korekcijų. Jas eliminavo „valstiečių“ kontroliuojamas komitetas.
Taikė į jautrią vietą
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas buvo vienas rimčiausių Kaimo reikalų komiteto darbų praėjusiais metais. Įstatymo peržiūra truko keletą mėnesių ir sutraukė daugybę suinteresuotų įstaigų ir organizacijų – nuo asociacijų iki STT. Taip Seime palikti pėdsakai, rodantys, kaip „valstiečio“ Andriejaus Stančiko vadovaujamas komitetas – tyčia ar ne – pradinėje stadijoje atmušė partijos lyderiui nenaudingą įstatymo keitimo iniciatyvą.
Visi suinteresuoti asmenys pasiūlymus įstatymo projektui teikė būtent per „valstiečių“ kontroliuojamą Kaimo reikalų komitetą, ir būtent šį komitetą dar pernai rugsėjį pasiekė pasiūlymas, galėjęs smarkiai apriboti R.Karbauskio ir jam artimų asmenų manevro laisvę supirkinėjant žemes per įmones, oficialiai laikomas nesusijusiomis su R.Karbauskio „Agrokoncernu“, kuriam naujų žemės plotų pirkti seniai nebegalima.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija Kaimo reikalų komitetui siūlė peržiūrėti įstatyme įtvirtintą susijusių asmenų sąvoką, pagal kurią susijusiais asmenimis laikomi „sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai)“. Asociacijos vertinimu, toks apibrėžimas – spraga įstatyme, kuri leidžia apeiti šiuo metu labai garsiai aptarinėjamą 500 hektarų ribą.
„Pakartotinai prašome įvertinti dirbtinį ūkių skaldymą. ES politika griežtai riboja ūkių skaldymą bei kitus dirbtinius darinius, kurie siekia pasinaudoti ES paramos priemonėmis. Manome, kad analogiškos nuostatos aktyviai turėtų būti taikomos ir žemės įsigijimui.
Žemės ūkio bendrovėms tai jau taikoma ir šiuo metu, tačiau fiziniams asmenims tai netaikoma. Tai reiškia, kad jei tėvai ir vaikai vykdo bendrą žemės ūkio gamybą, tai jie turėtų būti laikomi susijusiu asmeniu ir jiems atitinkamai būtų taikomos šio įstatymo nuostatos“, – teigė asociacija.
Remdamasi šiais motyvais, ji siūlė peržiūrėti susijusių asmenų sąvoką ir nustatyti, kad susijusiais asmenimis gali būti laikomi ir pilnamečiai vaikai, ir kiti artimieji, jei „jie vykdo bendrą ūkinę veiklą, kurios apimtį nustato žemės ūkio ministras“.
Asociacijos vadovas: siekėme išvengti piktnaudžiavimo
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis 15min teigė, kad jo organizacija teikė pasiūlymą Seimui siekdama išvengti piktnaudžiavimo.
Sėdi, sakykime, vienoj gryčioj, vieną krosnį kūrena, vienas tvartas, vienas sandėlis, vienas garažas, o skirtingi asmenys. Čia yra jau nebegerai.
„Tokių minčių buvo, ar neatsiranda piktnaudžiavimo. Norėjome, kad nebūtų išskirtinumo tarp juridinių ir fizinių asmenų, nes ir vieni, ir kiti ūkininkauja. Ir vieniems, ir kitiems tos ūkininkavimo sąlygos turėtų būti kiek tai galima vienodos. Tarkime ir vienas, ir kitas asmuo turi gyvulių, o vienas gali turėti žemės pagal kažkokius giminystės ryšius, o kitas negali turėti. Čia buvo bandymas ieškoti nuostatos, kad ūkininkavimo sąlygos būtų lygios“, – kalbėjo J.Sviderskis.
Pasak asociacijos vadovo, nėra gerai, kad formaliai atskirti asmenys vykdo bendrą veiklą: „Sėdi, sakykime, vienoj gryčioj, vieną krosnį kūrena, vienas tvartas, vienas sandėlis, vienas garažas, o skirtingi asmenys. Čia yra jau nebegerai. Žinoma, jei vedė ar ištekėjo, jeigu atskirą ūkį veda, tai normalu. O šito pasiūlymo ir buvo tikslas, kad to piktnaudžiavimo šiek tiek išvengtume.“
Komitetas „ieškojo aukso vidurio“
Ar Ramūno Karbauskio artimųjų valdomos įmonės tokiu atveju nebegalėtų išvengti susijusių asmenų statuso, vienareikšmiškai pasakyti sunku, mat įstatymo projekte asociacijos siūlymas taip ir neatsidūrė. Kaimo reikalų komitetas iniciatyvą atmetė, nepaaiškindamas tokio sprendimo motyvų. Ar bent jau toks vaizdas susidaro iš oficialaus komiteto 2017 m. rugsėjo 20 d. posėdžio protokolo.
Atmesti buvo ir kitų organizacijų siūlymai, kuriais siekta griežtinti kriterijus, pagal kuriuos nustatomi įmonių tarpusavio ryšiai. Komitetas nutarė palikti seną reguliavimą, pagal kurį įmonės laikomos susijusiomis, jei viena įmonė valdo daugiau nei 25 proc. kitos įmonės akcijų.
Pastebėtina, kad „Agrokoncernas“ savo finansiniuose dokumentuose ne kartą deklaravo valdantis, pvz., 24 proc. vienos ar kitos įmonės akcijų. Po 25 proc. riba dažnai „palenda“ ir su koncernu oficialiai nesusijusias įmones valdantys R.Karbauskio artimieji. Žemės ūkio rūmų ir kitų organizacijų siūlymus kartelę nustatyti žemiau nei dabartiniai 25 procentai Kaimo reikalų komitetas atmetė.
Kodėl įstatymo projektas į Seimo salę atkeliavo be visų siūlymų lopyti 500 hektarų taisyklės ribas? Komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas tai aiškina „aukso vidurio“ paieškomis.
„Buvo daug, iš įvairių organizacijų atstovai. Ir vieni – už kuo griežtesnes žemės pardavimo sąlygas. Iš kitos pusės – na, tos liberalios... taip pat ir mūsų kolegos liberalai, aišku, prieš tuos ribojimus, kad žemė būtų laisvai parduodama. Na, taip sakant, ieškojome to aukso vidurio“, – dėstė A.Stančikas.
Paklaustas, kodėl atmestas Žemės ūkio bendrovių asociacijos siūlymas griežtinti susijusio asmens sampratą, politikas iš pradžių tvirtino, esą vaiko pilnametystė – pakankamas kriterijus, kad tėvai ir vaikai nebūtų laikomi susijusiais.
„Šiaip logiškai – iš tikrųjų mes negalim suvaržyti, tėvus ir vaikus susieti. Kiekvienas vaikas, pasiekęs pilnametystę, eina savo keliu, kuria savo gyvenimą. Taip pat ir žemės ūkyje. Jis jau yra kaip atskiras vienetas“, – tikino A.Stančikas.
„Jeigu yra vedama atskira buhalterija, atskira, sakykim... kiekvienas ūkis. Tai ir, vadinasi, yra šitoj vietoj atskiri ūkiai“, – pridūrė komiteto vadovas.
Paprašytas patikslinti, kodėl komitetas atmetė iniciatyvą susijusiais laikyti tuos vaikus, kurie su tėvais vykdo bendrą ūkinę veiklą, aiškaus atsakymo jis nepateikė.
Aiškindamas, kodėl komitetas nekoregavo ir 25 proc. ribos, pašnekovas akcentavo, esą komitetas nematė poreikio šios ribos keisti.
„Buvo vis dėlto priimta, kad tie 25 procentai būtų. (...) 10 proc. buvo siūloma ir dar mažesni variantai. Buvo diskutuojama, kaip tai realiai praktikoje atrodys ir visa kita“, – aiškino A.Stančikas.
Paklaustas, ar komitetas apskritai padarė ką nors, kad 500 hektarų ribą apeiti būtų sunkiau, pašnekovas patikino manantis, kad įstatymas čia ir taip pakankamai aiškus.
„Jis [įstatymas] yra aiškiai reglamentuotas – reikia tiktai vykdyti, o ne apeidinėti“, – įsitikinęs A.Stančikas.
Vis dėlto pokalbio pabaigoje Kaimo reikalų komiteto vadovas pareiškė, jog Seimas gali sugrįžti prie šio klausimo.
Viešo posėdžio įrašas – neviešas
Siekiant išsiaiškinti, dėl ko buvo atmesti Žemės ūkio bendrovių asociacijos siūlymai, 15min kreipėsi į Seimo kanceliariją su prašymu susipažinti su minėto Kaimo reikalų komiteto posėdžio garso įrašu. Nors posėdis buvo viešas ir jame galėjo dalyvauti visi norintys, posėdžio įrašo žurnalistams klausyti negalima – bent jau taip mano Seimo kanceliarija.
„Vadovaujantis Seimo valdybos sprendimu komitetų ir komisijų posėdžių ar klausymų garso įrašai naudojami tik posėdžio ar klausymų eigai ir posėdyje priimtiems sprendimams fiksuoti ir Seimo veiklos dokumentams rengti“, – rašoma Seimo kanceliarijos atstovo Artūro Zeleniako pasirašytame atsakyme į 15min prašymą perklausyti komiteto posėdžio garso įrašą.
Seimo valdybos sprendimas paversti viešų komiteto posėdžių įrašus neviešais buvo priimtas dar praėjusios kadencijos Seimo valdybos 2016 m. birželio 29 d.
Gavus Seimo kanceliarijos neigiamą atsakymą dėl komiteto posėdžio garso įrašo, 15min dar kartą kreipėsi į Seimo kanceliariją su prašymu gauti minėto Kaimo reikalų komiteto posėdžio stenogramą. Tačiau Seimo atstovas atsakė, kad ir jos gauti nepavyks. Taigi Seimo kanceliarija užvėrė duris žurnalistams ir neleido susipažinti su politikų diskusija ir argumentais, išsakytais viešo posėdžio metu.
Narsto prokurorai, VTEK, opozicija žada inicijuoti parlamentinį tyrimą
Primename, kad praėjusią savaitę publikuotas 15min tyrimas atskleidė, jog per artimųjų valdomas įmones LVŽS lyderio „Agrokoncernas“ prieina prie žemės, kurios nebegali pirkti dėl įstatyme įtvirtintų apribojimų. R.Karbauskio koncernui ir susijusioms įmonėms daugiau žemių pirkti negalima, bet tai daro jo artimųjų verslai – jie oficialiai nėra susiję su „Agrokoncernu“.
Į 15min tyrimą sureagavo ir politikai, ir institucijos bei teisėsauga. Seimo opozicija pranešė inicijuosianti parlamentinį tyrimą dėl Karbauskių imperijos veiklos, o Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl R.Karbauskio verslo ir jo šeimos valdomų žemių.
Prokurorai paskelbė inicijuojantys tyrimą ginant viešąjį interesą. Tokią galimybę, susijusiems asmenims galimai viršijus 500 hektarų ribą, numato įstatymas. Po tyrimo prokurorai spręs, ar yra „įstatyme numatyti pagrindai kreiptis į teismą“.
Taip pat tyrimą dėl R.Karbauskio galimai laiku nedeklaruotų sandorių pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
R.Karbauskis galimai laiku nedeklaravo daugiau nei 3 milijonų eurų piniginės dovanos savo vaikams. Taip pat politikas savo deklaracijoje iš viso nebuvo nurodęs, kad du jo sūnūs, sesuo, brolis, marti ir tėvas valdo žemės ūkio bendroves.
Po 15min tyrimo Seimo narys savo deklaraciją papildė ir nurodė joje artimiausių giminaičių valdomas bendroves bei pinigines dovanas vaikams. R.Karbauskis deklaracijoje nurodo, jog sandoriai buvo įvykdyti 2017 metų lapkričio mėnesį, o pagal įstatymą sandorius reikia deklaruoti per mėnesį. Taigi politikas galimai pavėlavo deklaruoti dovanas vaikams.
Taip pat 15min išsiaiškino, jog nors R.Karbauskis tvirtina, kad jo šeimos įmonės nėra susijusios su „Agrokoncernu“, bet šioms „nesusijusioms“ bendrovėms vadovauja „Agrokoncerno“ darbuotojai ir „valstiečių“ partijos nariai. O pats koncernas kai kuriuos politiko šeimos nariams priklausančius ūkius pristato kaip savo.
Primename, jog R.Karbauskis kategoriškai nesutinka, jog su jo artimaisiais susijusios įmonės pasitelktos įstatymo apėjimui. Politikas kartoja, jog perkant žemę įstatymai apeiti nebuvo – nes jų esą visą laiką buvo laikomasi.
