Kitos Lietuvoje veikiančios politinės partijos oficialiai yra įdarbinusios dešimtis darbuotojų. Socialdemokratų partijai dirba 24, Tėvynės sąjungai – 16, „Tvarkai ir teisingumui“ – 6, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – 4 žmonės. Vos du parlamentarus šios kadencijos Seime turinti Darbo partija ir ta turi krūvą darbuotojų – net 43. Tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga čia išskirtinė. 56 atstovus parlamente turinti partija iškart po rinkimų atleido visus savo darbuotojus ir šiuo metu neturi nė vieno oficialiai jai dirbančio žmogaus.
Paskutinį darbuotoją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga atleido pernai gruodžio 10 dieną.
Partijos darbuotojai tapo pagalbininkais Seime
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R.Karbauskis nė neslepia, jog visi darbuotojai atleisti, nes jie buvo įdarbinti tik rinkimų kampanijai, o dabar partija turi skolų.
„Jeigu turėtume lėšų laisvų, tai gal ir leistume sau tą galimybę, bet dabar mes turime skolų ir į tai žiūrime atsakingai. Dėl to stengiamės nedaryti žingsnių, kurie gyvybiškai nėra būtini. Šiuo metu mes turime pakankamai daug savanorių. Mes idėjinė partija. Mes turime daug savanorių, kurie nekelia uždarbio klausimo“, – aiškino R.Karbauskis.
Mes idėjinė partija. Mes turime daug savanorių, kurie nekelia uždarbio klausimo, – sako R.Karbauskis.
Be to, laimėjus rinkimus atsirado galimybių partiniams šulams algas mokėti ne iš partijos, o iš Seimo ar kitų „valstiečių“ užsėstų valstybės institucijų kišenės.
Štai buvusią partijos atsakingąją sekretorę Kristiną Kirslienę „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis mėgino įdarbinti savo padėjėja Seime. Tačiau neišdegė. Pats R.Karbauskis 15min pripažino, kad turėjo padėjėją skubiai atleisti, mat ji jau dirbo „valstiečio“ europarlamentaro Bronio Ropės pagalbininke, o Europos Parlamentas draudžia vienu metu gelbėti dviem politikams.
„Mes tiesiog paprasčiausiai teisiškai išsiaiškinome, kad ji kadangi yra B.Ropės biuro vadovė, tai negali būti ir Seime. Mes nežinojome to. Po to tik išsiaiškinome, kad nesuderinamos pareigos, pagal Europos, ne Lietuvos, tvarką. Pagal Lietuvos – jokių problemų“, – sakė R.Karbauskis.
Partijos infocentro vadovu įdarbintas teisininkas Liutauras Ulevičius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos darbuotoju taip pat netapo. Jam bus mokama pagal individualios veiklos sutartį už suteiktas paslaugas.
Plėsis atsargiai
Šeštadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suvažiavime partijos pirmininku dar dvejiems metams perrinktas R.Karbauskis pareiškė, kad dabar svarbiausia užduotis bus „partinė statyba“.
„Aš turiu pasakyti, kad mes turime dvejus metus partinei statybai, skyrių stiprinimui, pasirengimui kitiems savivaldybių rinkimams“, – šeštadienį sakė R.Karbauskis.
Paprašytas patikslinti, ką turėjo galvoje, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas tvirtino, jog kalbėjo apie partijos plėtrą.
„Reikės priiminėti žmones į skyrius, bet priiminėjant žiūrėti, kad nebūtų žmonių, kurie eina į partiją tik dėl to, kad nori savo gyvenimą geriau susitvarkyti. Kitų partijų praktikose tokių atvejų, kiek man žinoma, yra labai labai daug. Didžiausią nerimą man kelia, kad dabar skyriai į tą klausimą pažiūrėtų ne su džiaugsmu, kad tiek daug norinčių, o atsakingai ir atsargiai, kad mūsų nepaliestų tie dalykai, kurie būdingi partinėj veikloj“, – sakė jis.
Nors dar šeštadienį suvažiavime kalbėjo apie tai, kad skyriams reikia plėstis, nes šiuo metu kai kur „valstiečiai“ net neturi tiek narių, kiek yra renkamų asmenų į savivaldybių tarybas, dabar R.Karbauskis aiškina, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos struktūra labai stipri ir dabar.
„Ji viena iš stipriausių Lietuvoje, bet norint laimėti būsimus savivaldybių rinkimus, o mes juos galime laimėti taip, kaip niekas niekada dar jų Lietuvoje nėra laimėjęs, tai mums reikia atitinkamai dar stipresnės struktūros. Tos, kuri yra, nors ji labai stipri savivaldybėse, gali nepakakti. Reikia dar stipresnės“, – teigė R.Karbauskis.
Anot jo, po dvejų metų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai turėtų priklausyti apie 6 tūkst. žmonių. Dabar, R.Karbauskio skaičiavimu, partija turi virš 4 tūkst. narių.
Struktūra padrika
Tiesa, oficialiame partijos tinklalapyje informacijos apie partijos skyrius ir vadovybę nedaug. Čia nesužinosite, kas partijoje užima įstatuose įtvirtintas atsakingojo sekretoriaus, Finansų kontrolės bei Etikos ir procedūrų komisijų vadovų pareigas.
Šių komisijų naujus vadovus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suvažiavimas rinko šeštadienį. Tačiau net pats pirmininkas R.Karbauskis neatsimena, ką partija išrinko.
„Nežinau aš, nežinau. Suvažiavimas išrinko, girdėjau pavardes, bet asmeniškai aš jų nepažįstu. Pas mus nėra taip, kad reiktų derinti su manim tokius klausimus“, – sakė R.Karbauskis.
Naujo atsakingojo partijos sekretoriaus pirmininku perrinktas R.Karbauskis dar nepasirinko, nors pripažįsta, kad čia jo žodis bus lemiamas ir kandidatūrą partijos tarybai siūlys jis pats.
Politologė: „Jiems tiesiog trūksta žmonių“
Politologė Ainė Ramonaitė tikino, kad neorganizuotumas ir žmonių atleidimas iš partijos dar kartą atskleidžia, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nebuvo pasiruošusi tokiai pergalei, kokią pelnė.
„Greičiausiai čia yra tas momentas, kad partija apskritai neturi tiek daug techninių darbuotojų, kad visus tuos, kuriuos turėjo, jau sudarbino Seime. Laimėjus rinkimus Seime atsirado daug pozicijų – Seimo narių padėjėjų, frakcijos referentų. Jeigu matomas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos darbuotojų skaičiaus mažėjimas, tai jiems, ko gero, trūksta tų žmonių darbui Seime, jie neturi jų iš kur paimti“, – teigė politologė.
Pasak jos, ilgainiui vis dėlto partija greičiausiai neišvengs būtinybės turėti oficialiai įdarbintus žmones.
„Senosios partijos jau yra supratusios, kad norint išlaikyti stiprią organizacinę struktūrą reikia turėti etatinių žmonių, nors dar prieš gerą dešimtmetį ir joms atrodė, kad pakanka turėti Seimo narių padėjėjų ir frakcijų referentų. Tačiau tai iš principo nėra gerai, nes partijos tuomet nesugeba normaliai funkcionuoti ir yra ypač priklausoma nuo rinkimų rezultatų, neturi žmonių, kurie strateginiais partijos tikslais rūpinasi“, – kalbėjo A.Ramonaitė.
Anot jos, Seime įdarbintiems žmonėms darbo ir taip neturėtų trūkti, nėra visai sąžininga ir tik partijos veikla užsiimančius žmones įdarbinti parlamente.
Tuo tarpu partijos iš valstybės gaunamas dotacijas, pasak politologės, dabar dažniau skiria ne nuolatinei partijos veiklai užtikrinti, o tik reklamai rinkimų kampanijų metu.
