„Lietuva pajus kažkokį tiesioginį arba netiesioginį poveikį, trumpalaikį arba ilgesnės trukmės poveikį. Trumpalaikis tiesioginis poveikis bus labai ribotas, taip galvoja Finansų ministerijos specialistai, todėl, kad tai liečia mūsų ekonomiką, prekių ir paslaugų eksportą. Turime Jungtinę Karalystę kaip partnerį, bet kadangi kiekiai procentais yra labai nedideli, tai tas tiesioginis poveikis nebus didelis ir jis bus labai ribotas“, – interviu Žinių radijui sakė R.Budbergytė.
Anot jos, netiesioginį poveikį Lietuva pajus per Europos Sąjungą (ES).
„Tai, kas atsitiko su Europos Sąjunga kaip su projektu, mes pajusime kažkokį netiesioginį poveikį, kuris dabar sunkiai prognozuojamas, todėl, kad eksportuojame prekes ir paslaugas į visą ES, o ta rinka dabar yra trapi, ekonomika neauga taip greitai ir daug, kad visi galėtume jaustis saugūs“, – kalbėjo finansų ministrė.
Anot jos, po referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės gyventojai nusprendė išstoti iš ES, svarbu greitai priimti sprendimus, kad finansų rinkose būtų mažiau sąmyšio ir netikrumo.
Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais Lietuvos eksportas į Jungtinę Karalystę siekė 1,024 mlrd. eurų ir sudarė beveik 4,5 proc. viso šalies eksporto. Tuo metu importas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pernai siekė 749,8 mln. eurų (2,95 proc.).
Valstybė nuo 2000-ųjų turi nebiudžetinį Rezervinį fondą, iš kurio prireikus skiriamas finansavimas galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju. Šių metų pradžioje jame buvo apie 63 mln. eurų.
