Viceministras tikino – tai absurdas, ir savo santykius su R.Kazėniene vadino „teisingu dialogu“. Ministrė pažadėjo nešališką patikrinimą. Prezidentės žodžiais, „akivaizdu, kad ministrė nekontroliuoja padėties ministerijoje ir negeba sklandžiai organizuoti darbo“. Dabar visi laukia pirmadienio, kai iš atostogų grįš premjeras, nes ir teisingumo ministrė Milda Vainiutė, ir jos viceministras R.Bakšys patikino, kad su juo susitiks būtent pirmadienį ir aptars susidariusią situaciją. Apie ministrės atsakomybę ir viceministro galimybes dirbti toliau su premjeru ketina kalbėtis ir prezidentė. Na, o Teisingumo ministerijos vyriausioji specialistė R.Kazėnienė davė interviu LRT laidai „Savaitė“.
– Dėl to, ką jūs kalbate viešai, posto neteko Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas, Kalėjimų departamento vadovė, labai gali būti, kad vienas iš Teisingumo ministerijos viceministrų, kurio vietą užėmė ponas R. Bakšys, ir dabar pats atsidūrė tokioje situacijoje, kad gali netekti posto. Apie ministrę kalbama, kad ir jos dienos galbūt gali būti suskaičiuotos. Aš bandau įsivaizduoti, kaip turi jaustis tiek nuveikęs žmogus? Kaip jūs apibūdintumėte savo padėtį ir savijautą?
– Jausmas toks dviprasmiškas. Nėra labai malonu. Visus galvų netekimus galima prilyginti prie mano veiklos, bet tai nėra labai malonu. Kita vertus, tu žinai, kad kasdien įsigyji vis daugiau priešų, kurie tavęs nemėgsta, galbūt linki tau blogo. O kita dalis tavęs tiesiog yra įsitikinusi savo vertybėmis, yra vedama tų vertybių ir siekia, kad vis dėlto prieš metus pradėti darbai būtų kuo didesne apimti atlikti. Labai sudėtingas laikotarpis tiek moraline, tiek fizine prasme, bet tai yra laikina. Viskas yra išgyvenama.
– Jūs sakote, kad su R.Bakšiu net nesate tiesiogiai bendravusi be ministrės. Ministrė sako, kad Centralizuoto vidaus audito departamentas yra tiesiogiai jos žinioje, ji kontroliuoja, priima sprendimus. Tai taip išeitų, kad jis, apeidamas ministrę, bandė kažkokią tvarką įvedinėti?
– Yra tokių dalykų, kuriuos jis veikė ministerijoje ir be ministrės žinios, kiek man yra žinoma. Jo nuomonė pakankamai svarbi būdavo tam tikrais klausimais.
– Ministrei?
– Taip. Ir spalio mėnesį, kai mūsų iniciatyva buvo prašymas nedelsiant kreiptis į teisėsaugą dėl Pravieniškių pataisos namų, teikimas prokuratūrai jo iniciatyva buvo sustabdytas. Ir tikrai galiu atsakingai pareikšti, kad buvo pasiklausyta jo nuomonės. Noriu pasakyti, kad ministerijoje yra ir daugiau tokių gana aktyvių ir senų figūrų, kurios turi didelę įtaką sistemoje, ir kurios turi dar ir didelę atsakomybę už tai, kas vyksta po sistema, t.y. kalėjimų sistema.
Nepamirškime, kad ministerija yra asignavimų valdytoja. Už asignavimų valdymą, efektyvų valdymą ir lėšų panaudojimą yra atsakingas ministerijos kancleris. Tai iš tikrųjų kancleris išreiškė tokią poziciją, kad galbūt nevertėtų visko, ką matai, teikti išvadose, nes galbūt ne viskas yra taip reikšminga ar galbūt yra sena, ir nereiktų to konstatuoti.
– Priminkite mums ministerijos kanclerio pavardę.
– Arūnas Kazlauskas. Šitas asmuo, konkrečiai gavęs nurodymą ir premjero, jog turėtų sudaryti man nuotolinio darbo galimybę (dabar aš turiu galimybę vieną dieną dirbti nuotoliniu būdu), tai jis buvo būtent tas valstybės tarnautojas, kuris buvo mažiausiai suinteresuotas, kad aš turėčiau kažkokias palankesnes, normalesnes darbo sąlygas. Ir man paprašius tiesiog greičiau spręsti šitą klausimą, jis atsakė, jog kada nors bus. Nepamirškime, kad aš esu perkelta tik metams ir jau pusę metų atidirbau.
– Tai dabar prabilote jau ne tik apie vieną viceministrą, kuris tiesiogiai bandė daryti įtaką jūsų veiklai, bet ir, kaip suprantu, ministerijos kancleriui taip pat būtų neprošal šiek tiek prisidėti prie tos įtakos, ar ne?
– Taip. Ir dėl to nenoro, kad aš būčiau perkelta į ministeriją – man iš pat pradžių buvo keista, kodėl taip nenorima, kad aš ateičiau. Po to, kiek aš žinau, tam pačiam kancleriui buvo kilusi idėja patikrinti mano kompetenciją Auditorių rūmuose.
– Kur šitoje vietoje yra ministrės vaidmuo? Nes po to, kai išgirdo tai, ką jūs pasakėte spaudos konferencijoje kartu su premjero patarėju, ji bent jau taip pateikė, kad buvo visiškai netikėti jūsų išsakyti kaltinimai ir ji dabar pradės kažkokį nešališką tyrimą. Tai taip išeitų, kad jūs niekada jai šito nesakėte, ji to niekada nėra girdėjusi.
– Ne visai tiesa. Mes su ministre gana dažnai bendraudavome, kaip ji ir pabrėžė. Dėl to, kad buvo kilę tiek su kancleriu kažkokių nesusikalbėjimų, tiek su viceministru. Aš galvočiau, kad puikiai žinojo, nes visa tai vyko jos akivaizdoje ir jos kabinete. Aš nežinau, ar ji buvo įsigilinusi į tai, ką mes diskutuojame tame kabinete. Tiesiog turime suprasti, jog tie žmonės už nugaros yra seni sistemos vilkai, ir yra be galo sunku perprasti, kai jie viena sako, o kita daro. Ir iš tikrųjų tai yra dideli strategai, aš nežinau, ar piktybiškai. Galima to net nepastebėti, nes tai yra politinis profesionalumas – daryti, ką reikia, o deklaruoti, ką norisi girdėti.
– Kaip jūs įsivaizduojate savo veiklą, jeigu taip atsitiktų, kad pirmadienį premjeras nuspręstų, jog patarėjas pasikarščiavo, ir tada neliks premjero patarėjo, bet liks viceministras, liks ministrė, liks kancleris. Kaip jūs įsivaizduojate savo darbą ministerijoje?
– Iš tikrųjų galiu pasakyti visa savo esybe: visiškai neįsivaizduoju. Aš esu nusprendusi grįžti namo pas šeimą, pas vyrą, jeigu mes negalėsime dirbti sklandžiai, skaidriai, siekdami maksimalių apsivalymo rezultatų.
– Jūs dabar tik ką pasakėte tai, ką sakė ir premjero patarėjas: jeigu lieka viceministras, aš pasitraukiu. Jūs norite pasakyti, kad jeigu lieka viceministras, jūs taip pat išeisite iš ministerijos?
– Tą pačią minutę ir stosiu į Darbo biržą.
