Apie R.Kazėnienę Lietuva sužinojo šių metų vasarį, kai ji garsiai prabilo apie buvusios ir esamos izoliatoriaus vadovybės vykdomus pažeidimus.
Pamačiusi, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nereaguoja į jos pateiktus faktus apie KTI viešuosius pirkimus, kuriuos laimėdavo su tuomečiu viešųjų pirkimų komisijos pirmininku siejamos bendrovės, ji surengė spaudos konferenciją ir apie piktnaudžiavimus sužinojo visi. Teisėsaugai teko sukrusti, o valdžios atstovai R.Kazėnienę ėmė rodyti kaip pilietiškumo ir drąsos pavyzdį.
Nuo skandalo pradžios darbo neteko ne vienas aukštas bausmių sistemos pareigūnas, užsisuko valstybės lėšų čiaupai kai kuriems verslininkams. Skandalą sukėlusi KTI finansininkė jau tada kalbėjo saugiai nesijaučianti, pastebėjusi, kad yra sekama.
Nuo rugpjūčio pabaigos R.Kazėnienė dirba nebe KTI, o Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriuje – pakeisti darbą jai pasiūlė premjeras Saulius Skvernelis, teigdamas, jog tokie principingi darbuotojai negali būti palikti likimo valiai.
Tačiau net ir pakeitusi darbovietę, saugiau R.Kazėnienė nepasijuto.
„Reikia šitą mergą sutvarkyti“
Kaip 15min antradienį pasakojo buvusi KTI darbuotoja, negana to, kad kai kurie iš bausmių sistemos pirkimų pelnęsi verslininkai grasina ją paduoti į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo, ją pasiekė žinios, kad rengiamasi jai pakenkti.
„Esu išgirdusi ne tiesiogiai, ne savo ausimis, bet per kitus asmenis, jog – pasakysiu kaip jie sakė – reikia šitą mergą sutvarkyti. Nes esu labai labai neparanki, – 15min pasakojo ji. – Kai nutrūksta pinigų tiekimas į tam tikrų veikėjų sąskaitas, jiems tai yra labai didelė netektis, todėl jaučiu ugnį, nukreiptą į save.“
R.Kazėnienė teigė apie šiuos dalykus pasakojanti ir teisingumo ministrei Mildai Vainiutei.
„Iš pradžių mane buvo bandoma paveikti kviečiant asmeniškai susitikti kažkokiais klausimais, ko aš kategoriškai atsisakiau. Po to išgirdau, kad „reikia su ja susitvarkyti“. Aš informuoju (ministrę – aut.), kad tai nebūtų mano vienos žinios. Jeigu kas nors man atsitiktų, kad visi žinotų, jog tai buvo iš tiesų reali grėsmė“, – pasakojo ji.
R.Kazėnienė sakė suprantanti prieš ją nukreiptą įniršį, nes asmenys, kuriuos palietė jos pateikta informacija, gyveno patogiai ir šiltai, jiems nereikėjo daug stengtis dėl pajamų.
Tačiau asmenų, kurie galėtų jai pakenkti, R.Kazėnienė kol kas įvardinti nenori.
„Kadangi man ne pačiai į akis pasakė, kad „reikia sutvarkyti“, tai aš tiesiog bijau, nes būsiu apkaltinta kažkokiu šmeižtu. Tačiau tikiu tais žmonėmis, kurie man pasakė, kad panašios mintys turėtų suktis negerų verslininkų ir valdininkų galvose“, – pridūrė ji.
Spaudė nepriimti S.Skvernelio pasiūlymo
R.Kazėnienės teigimu, itin didelį spaudimą ji jautė gavusi pasiūlymą pereiti į Teisingumo ministeriją – buvo siekiama, kad ji nepriimtų šio pasiūlymo: „Buvo labai daug atkalbinėjimų, labai daug argumentų atrasta, labai daug pasiūlymų, kurie žmogui, kuris galvoja apie asmeninę gerovę, apie finansines perspektyvas, būtų labai patrauklūs. Bet aš to atsisakiau, o dabar praėjo trys mėnesiai, yra papildomi rezultatai – nustatyta žala valstybei ir kita. Todėl tai jiems kelia didelį įniršį.“
Po to, kai R.Kazėnienė priėmė siūlymą įsidarbinti ministerijoje, jos atžvilgiu ėmė plaukti įvairūs skundai.
Kiekvieną dieną iš Kauno į darbą Vilniuje važinėjanti R.Kazėnienė didelių saugumo priemonių kol kas nesiėmė.
Ji teigė per šį laiką įsitikinusi, kad ministrai gali keistis, tačiau tai – nieko nereiškia, nes sistemoje dirba asmenys, kurie suaugę su sistema ir su jos pinigais.
„Vyras įtaisė stebėjimo įrangą automobilyje – tik tiek. Mane saugo mano šeima, kadangi dar išpuolio prieš mano sveikatą ar gyvybę nebuvo, ačiū Dievui, važinėju be apsaugos.“
Ji teigė per šį laiką įsitikinusi, kad ministrai gali keistis, tačiau tai – nieko nereiškia, nes sistemoje dirba asmenys, kurie suaugę su sistema ir su jos pinigais. Esą toks perėjimas dirbti nereiškia, kad neturėsi priešų, greičiau – priešingai, turėsi jų dar daugiau, nes daugiau negerovių galėsi pajudinti.
Pajudino širšių lizdą
R.Kazėnienės informacija išjudino patikrinimus ne tik KTI, bet ir kitose įkalinimo įstaigose, kai kurių vadovai jau atleisti, kitur dar tik aiškėja piktnaudžiavimų kontūrai.
Spalį po tarnybinio patikrinimo dėl nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo Marijampolės ir Alytaus pataisos namuose Kalėjimų departamentas pasiūlė nutraukti sutartį su bendrove „Niklita“, nustačius, kad procedūros vykdytos pažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymą, o laimėtojas nustatytas neteisėtai.
Minėta įmonė maitinimo paslaugas teikė ir KTI. Teisingumo ministerijos komisija yra nustačiusi, kad pagrindinis bendrovės „Niklita“ akcininkas Valdas Kukta yra izoliatoriaus Personalo skyriaus vadovės Ingridos Kuktienės sutuoktinis.
Lapkričio pradžioje paaiškėjo Teisingumo ministerijos įtarimai, jog Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas arba jo darbuotojai galėjo riboti konkurenciją vykdydami maitinimo paslaugų pirkimą ir klastoti maisto atliekų važtaraščius.
Bendrovei „Niklita“, kaip nustatė komisija, buvo sudaromos išskirtinės sąlygos laimėti ir patalpų nuomos, ir maitinimo paslaugų pirkimus. Vėliau buvo pranešta apie sutarčių nutraukimus.
Kalėjimų departamentas dar šiemet ruošiasi pradėti centralizuotą kelių įstaigų nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimą.
Laikinai Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai stojęs vadovauti Česlovas Jocius pirmosiomis darbo dienomis nutarė pasiūlyti iš darbo savo noru išeiti ilgamečiam įstaigos direktoriaus pavaduotojui Raimundui Grabliauskui.
Iš pareigų savo noru pasitraukęs Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius Virginijus Ceslevičius sako, kad turi pagrindo įtarti, jog su juo yra susidorota.
KTI vadovą teko keisti dukart
Po R.Kazėnienės pateiktos informacijos, posto neteko buvusi KTI vadovė, vėliau Kalėjimų departamentui vadovavusi Živilė Mikėnaitė, už izoliatoriaus viešuosius pirkimus buvęs atsakingas Pranas Vaškys, KTI vadovas Edvardas Kviatkauskas.
Pastebėjus, kad ir pakeitus vadovybę niekas nesikeičia, nuo laikino vadovavimo izoliatoriui buvo nušalintas ir Arvydas Venclovas. Dabar KTI laikinai vadovauja Mindaugas Zaikauskas.
Praėjusį penktadienį įvykusį Kalėjimų departamento direktoriaus konkursą laimėjo Robertas Krikštaponis.
